Pelės ir bulvės scenoje kausis 50-ąjį kartą | kl.lt

PELĖS IR BULVĖS SCENOJE KAUSIS 50-ĄJĮ KARTĄ

  • 1

Antano Kučinsko opera vaikams „Bulvinė pasaka“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre švenčia jubiliejų: spalio 13 d. 13 val. Žvejų rūmuose bus pristatytas 50-asis šios operos spektaklis.

Pelių ir Bulvių karalysčių „karas dėl maisto“ teatro scenoje vyksta nuo 2007 m. Išbadėjusios Pelės puola sočiai gyvenančią Bulvių karalystę ir pagrobia į nelaisvę vienturtę Karaliaus Bulvės dukterį – aikštingąją Princesę Bulvytę (Ritą Petrauskaitę). Tai regi ją įsimylėjęs jaunas ir naivus poetas Ridikėlis (Mindaugas Rojus). Žūtbūtiniame Pelių ir Bulvių mūšyje princesę bando išvaduoti Generolas Runkelis (Artūras Kozlovskis) iš Ukrainos, kuriam Karalius Bulvė (Šarūnas Juškevičius) už išlaisvinimą pažada Princesės ranką. Bet herojumi-išvaduotoju netikėtai sau pačiam tampa jaunasis Ridikėlis...

Scenoje išvysite visą būrį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų: Virginijų Pupšį (Karalius Kapliadantis), Valdą Kazlauską (Ministras Beuodegis), Vytautą Virganavičių (Patarėjas Bedantis). Iki ašarų juoksitės stebėdami Viačeslavo Tarasovo Astrologą ir Živilės Subačiūtės vaidinamą nelaimėlį Mažąjį Peliuką.

Budeliu „Bulvinėje pasakoje“ tampa Aurelija Dovydaitienė, Traškučiu su paprika – Rosana Štemanetian, Muzikantu Morka – Kęstutis Nevulis, Burokėliu – choristė Reda Jucevičienė, o Kancleriu Beūsiu – pats teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas. Mūšin įsijungs ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras su dirigentu Dmitrijumi Zlotniku.

Mūšin įsijungs ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras su dirigentu Dmitrijumi Zlotniku.

Pasak kompozitoriaus A. Kučinsko, žaisminga, šmaikšti, dinamiška pasaka yra socialinio konflikto parafrazė: Bulvės joje – tai apsnūdęs elitas, o Pelės – nerimstančios masės. Tačiau perskaitomas ir kartų konfliktas (Princesė Bulvytė – Karalius Bulvė) ar net amžinojo dramos ir muzikos pradų konfliktas. Peles operoje charakterizuoja aštrus roko skambesys: girdime solinę ir bosinę gitaras, mušamuosius – tai išreiškia plačiųjų masių, o ne operinę estetiką.

Bulvių muzika – tai pseudobarokas, kuriam būdinga muzikinė puošyba, tačiau ir čia apgalvotai įmetama klaidų, suardomas metras ir stiliaus harmonija. Kompozitorius neslepia, kad „Bulvinė pasaka“ buvo kuriama naudojant įvairiausias „muzikines lupenas“: kažkur girdėtas muzikines nuotrupas ir parafrazes. „Idealizuojantį pasakos santykį keičia ironija ir satyra, kuri skatina atviriau ir nuoširdžiau pažvelgti į žmogiškosios prigimties žavumą ir kvailumą“, – teigia A. Kučinskas.

„Mane labiausiai domina ne konkreti tema ar problema (beje, temos kūriniuose vaikams yra tos pačios kaip ir suaugusiųjų), bet susikalbėjimo su vaiku momentas, ieškojimas būdų, kaip patekti į prarastą vaikystės žemę, kaip kalbėti, kad liktum suprastas ir nebūtum ten svetimas.

Kažkada turėjau parašyti pjesę vaikams, o galvoje nebuvo jokios aiškios idėjos ar siužeto. Skutau bulves ir pykau ant savęs už visišką tuštumą galvoj. Pasakiau sau: nežinai, apie ką rašyti, tai rašyk apie bulves. Ir parašiau“, – prisipažįsta „Bulvinės pasakos“ libreto autorė Daiva Čepauskaitė.

Klaipėdos darželio-mokyklos „Saulutė“ mokytojai Daivai Draganovai, su savo auklėtiniais dažnai apsilankančiai Muzikinio teatro spektakliuose vaikams, patiko visos A. Kučinsko operų trilogijos dalys: „„Bulvinė pasaka“ tiesiog įkrito vaikams į širdį: mažieji nuolat minėdavo matytus personažus bei jų ištartas frazes.

Norime padėkoti teatro solistams, choristams ir orkestrui už profesionalumą bei nuostabų atlikimą. Intriguojanti gėrio ir blogio kova spektaklyje suteikė vaikams daug neblėstančių įspūdžių. Tai, ką išvydome, vėliau pamokose aptarinėjome dar ne vieną mėnesį. Su nekantrumu laukiame naujų apsilankymų teatre ir, aišku, naujų spektaklių“.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Krištopavičiūtė Gintarė

Sveiki draugai, aš esu Krištopavičiūtė Gintarė iš Raseinių, Šiaulių Apskritis, Lietuva. Man skaudėjo ir daužėsi širdis, kai prieš septynis mėnesius mano ir mano vyro santuokoje iškilo labai didelė problema. toks baisus, kad jis kreipėsi į teismą dėl skyrybų. Jis sakė, kad daugiau niekada nebenori su manimi gyventi ir kad nebemyli manęs. Taigi jis išsikraustė iš savo namų ir privertė mane ir mano vaikus patirti stiprų skausmą. Aš iš visų jėgų stengiausi jį susigrąžinti, po daug maldavimo, bet visi nematomi. ir jis patvirtino, kad priėmė savo sprendimą ir daugiau niekada manęs nebematys. Taigi vieną vakarą grįžusi iš darbo sutikau seną mano draugą, kuris meldėsi už mano vyrą. Taigi aš jam paaiškinau visus dalykus, todėl jis man pasakė, kad vienintelis būdas susigrąžinti savo vyrą yra apsilankymas burtų taksomere, nes tai taip pat veikė ir jam. Taigi niekada netikėjau burtais, tačiau neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik sekti jo patarimais. Tada jis man davė elektroninio pašto adresą doct

SUSIJUSIOS NAUJIENOS