Uostamiesčio valdininkai ir politikai siekia nuo šaligatvių "nukelti" dviratininkus, kad šie netrukdytų pėstiesiems.
Minantiems – pirmenybė
Ypač daug problemų kyla dėl dviračių takų nuo Senojo turgaus iki Lietuvininkų aikštės. Jie buvo įrengti todėl, kad buvo numatyta dar 2000 metais patvirtintoje dviračių takų schemoje.
Tačiau valdininkai nepasivargino ieškoti būdų, kaip įrengti patogius dviračių takus, kad šie netrukdytų pėstiesiems. Rekonstruojant Tiltų ir Herkaus Manto gatves, šaligatvių danga tiesiog buvo atnaujinta skirtingos spalvos trinkelėmis ir plytelėmis, taip esą įrengiant dviračių takus.
„Klaipėdos“ žurnalistų atlikti matavimai byloja, kad miesto centre šaligatviai padalyti dviratininkų naudai.
Pavyzdžiui, prie Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, esančios netoli Liepų gatvės, dviratininkams skirto tako plotis yra 1,5 metro. Tiek pat atrėžta ir pėstiesiems, tačiau jiems skirtas takas padalytas į dvi dalis. Vienos plotis – 0,9, kitos – 0,6 metro. Be to, einant tais siaurais takais kelią labai dažnai pastoja ženklai, šiukšliadėžės, kurių apeiti neįžengus į dviračių taką ar važiuojamąją gatvės dalį neįmanoma.
Pamatavus takų plotį kitoje vietoje, rezultatai buvo dar prastesni. Dviratininkams skirtas tas pats 1,5 metro pločio takas, o pėstiesiems – vos 1,2 m.
Kelių eismo taisyklės reglamentuoja, kad jei dviratininkas važiuoja dviračių taku, kuris yra pažymėtas specialiais ženklais, jam suteikiama pirmumo teisė. Paprasčiau tariant, jei dviratininkas partrenktų dviračių taku einantį pėsčiąjį, kaltas būtų pastarasis.
Klaipėdiečiai skundžiasi, jog jiems grėsmę kelia milžinišku greičiu važinėjantys dviratininkai. Tačiau Klaipėdos apskrities policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas Ramūnas Šideikis tvirtino, kad jokie greičio apribojimai dviratininkams, kurie važiuoja dviračių taku, nėra taikomi.
Brėš juostas
Dviratininkų elgesio nebegalintys pakęsti klaipėdiečiai ėmė skundais atakuoti savivaldybę ir politikus. Todėl vakar buvo organizuota diskusija, kaip išspręsti problemą, kylančią dėl dviračių takų tarp Senojo turgaus ir Lietuvininkų aikštės.
Išeitį siūlė Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius. Jis tvirtino, kad važiuojamojoje juostoje Tiltų gatvėje galima pažymėti ir juostą, kuria būtų atskirtas dviračių takas. Esą tai nesukeltų problemų, nes eismas Tiltų gatve nėra intensyvus, o ji gana plati.
G.Pocius taip pat siūlė jokių reformų nedaryti nuo Danės iki Liepų gatvės, mat šioje vietoje šaligatvis yra platus ir jame tikrai visi išsiteks.
„Tenka pripažinti, kad nuo Manto gatvės iki Lietuvininkų aikštės šaligatvis tikrai yra siauras, todėl dviratininkai ir pykstasi su pėsčiaisiais. Manau, jog čia geriausiai būtų pirmąją eismo juostą atiduoti viešajam transportui ir dalį jos atskirti kaip dviračių taką, taip jį „nukeliant“ nuo šaligatvio. Niekada nesu matęs, kad šiame gatvės ruože būtų automobilių spūsčių, tad mašinos turėtų tilpti ir tik antroje juostoje“, – teigė G.Pocius.
Bijo vairuotojų
Daugelis diskusijos dalyvių sutiko su tokiu pasiūlymu. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius paragino kreiptis į Kelių policijos biurą, kad pareigūnai išmatuotų, ar pirmojoje juostoje įrengus dviračių taką būtų išlaikyti techniniai parametrai, būtini važiuojamajai kelio daliai.
Tokiam problemos sprendimo būdui prieštaravo tik Lietuvos dviratininkų bendrijos narys Saulius Ružinskas. „Jei mus suvarysite į vieną juostą su autobusais, bus problemų. Vairuotojai nepasižymi tolerancija, todėl dviratininkus spaudžia prie šaligatvių. Ne vienas dviratininkas yra tai patyręs“, – teigė S.Ružinskas.
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis ramino, kad jei bus priimtas sprendimas dviratininkus „iškelti“ į gatvę, autobusų vairuotojai bus mokomi, kaip elgtis.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad šis klausimas turi būti svarstomas artimiausiame Saugaus eismo komisijos posėdyje. Gavus jos išvadas, šnekos bus tęsiamos.
Jokie greičio apribojimai dviratininkams, kurie važiuoja dviračių taku, nėra taikomi.
Naujausi komentarai