Pirmojo pusmečio krova: Klaipėdos uostas išsilaiko ties nuliu | kl.lt

PIRMOJO PUSMEČIO KROVA: KLAIPĖDOS UOSTAS IŠSILAIKO TIES NULIU

Nemažai uostų rytinės Baltijos jūros regione pusmetį baigė su neigiama krova, tarp jų ir Klaipėdos.

Krova išliko, kaip ir viltys

Per pirmąjį pusmetį Klaipėdos uostas krovė 22 mln. tonų krovinių. Tai 0,3 proc. arba 56,8 tūkst. tonų mažiau nei pernai per 6 mėnesius. Tai reiškia, kad uostas išsilaiko ties nuliu arba krauna maždaug tiek pat, kiek pernai.

Priminsime, kad pernai Klaipėdos uostas krovė 47,79 mln. tonų krovinių. Tai reiškia, kad pernai antrasis pusmetis buvo gerokai intensyvesnis. Per jį krauta per 25 mln. tonų krovinių. Tam, kad metinė krova išliktų ant nulinės ribos, šiemet antrąjį pusmetį reikėtų krauti beveik 26 mln. tonų.

Panašiai buvo ir pernai. Po pirmojo pusmečio Klaipėdos uosto krova buvo su nedideliu minusu. Antrajame pusmetyje krova gerokai intensyvėjo. Pavyko ne tik likviduoti minusą, bet ir pasiekti visų laikų krovos rekordą.

Didesnės krovos potencialas uoste yra, nes į Klaipėdą vėl pradėjo kursuoti okeaniniai konteineriniai laivai. Liepą lankėsi per 300 m ilgio laivas „Naomi“, kuris „Klaipėdos Smeltėje“ iškrovė ir pakrovė 3 600 TEU konteinerių. Konteineriai iš šio laivo paskirstyti į mažesnius laivus ir išgabenti į Suomijos ir Rusijos uostus. Kai tokių laivų bus daugiau, tiek konteinerių, tiek bendra krova Klaipėdos uoste turi tendenciją kilti.

Konteinerių laivybos kompanija „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) į NWC TO IPAK (North–West Continent to India–Pakistan) įtraukta į jūrinio maršruto rotaciją. Šis laivybos maršrutas susies Klaipėdą tiesiogine jungtimi su Indijos, Pakistano, Saudo Arabijos, Džibučio, Jungtinės Karalystės, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių uostais.

Didesni konteinerių srautai per Klaipėdos uostą susiję ir su Baltarusija. Tačiau blogėjantys Lietuvos santykiai su Baltarusija, panašu, vis labiau darys įtaką Klaipėdos uosto krovai.

Latvius tempia grūdai

Nors Latvija kaip ES šalis išlaiko neutralius santykius su Baltarusija, jos didžiųjų uostų krova ir toliau sparčiai ritasi žemyn.

Rygos uoste per pusmetį krauta 10,14 mln. tonų krovinių. Tai 14,5 proc. mažiau nei pernai. Kritimas išsilaiko net po to, kai jau pernai Rygos uoste beveik nebeliko rusiškų anglių. Šiemet Rygos uoste apie 22 proc. mažiau krauta skystų, daugiausia naftos produktų, 20 proc. mažiau birių krovinių.

Rygos uoste mažėjo beveik visų krovinių, išskyrus grūdus (augimas +40 proc.), medienos granules (+11 proc.), rūdą (+13 proc.), metalo laužą (+47 proc.), durpes (+16 proc.). Visi augantys kroviniai yra vietiniai – iš Latvijos. Dalis grūdų gali būti ir iš Lietuvos. Grūdai, kurių per pusmetį krauta 1,3 mln. tonų, ir medienos granulės (1,2 mln. tonų) tapo pagrindiniais Rygos uosto kroviniais. Didelę reikšmę Rygos uostui turi ir kroviniai konteineriuose. Jų kiekis siekė per 2 mln. tonų, bet kritimas sudarė 8,4 proc.

Išskirtinė 2021 m. pirmojo pusmečio Rygos uosto tendencija, kad jame nesilankė nė vienas keleivis. Kruizinių laivų sezonas šiemet nevyksta, o jūrų keltai, anksčiau kursavę iš Rygos į Švediją, dėl pandemijos uždaryti.

Panašus 14,2 proc. kritimas šiemet per pusmetį ir Ventspilio uoste. Jis iš viso krovė 5,83 mln. tonų. Iš jų net 3,19 mln. tonų sudarė naftos produktai, kurių kritimas – 25,1 proc. Jokie kiti likę kroviniai, kurių dauguma turi kilimo tendencijas, negali atsverti naftos produktų kritimo. Netgi tai, kad grūdų krova Ventspilio uoste augo 4 kartus, trąšų – 2,2 karto. Tie kiekiai yra maži, po kiek daugiau nei 200 tūkst. tonų per pusmetį. Be naftos produktų, pagrindiniu Ventspilio kroviniu tampa jūrų keltais gabenami kroviniai. Per pusmetį jų buvo 1,13 mln. tonų, augimas siekė 6,1 proc.

Iš Latvijos uostų vienintelis Liepojos uostas išlaiko bendrą, net 9,1 proc., krovos augimo tendenciją. Jis per pusmetį iš viso krovė 2,24 mln. tonų. Pagrindinis jo krovinys – grūdai. Iš viso krauta 1,27 mln. tonų. Tai 5,5 proc. daugiau nei pernai. Antras pagal dydį Liepojos uosto krovinys – statybinės medžiagos. Jų krauta 360 tūkst. tonų arba 1 proc. daugiau nei pernai.

Kritimas ir Rusijoje, ir Ukrainoje

Šių metų pirmojo pusmečio tendencija tokia, kad stipriai augo krova Lenkijos uostuose. Gdynės uoste augimas net 11,8 proc. Jame iš viso krauta 13,44 mln. tonų.

Ukrainos jūrų uostų administracijos duomenimis, stipriai, net 16,7 proc., sumažėjo krova Ukrainos uostuose. Per pusmetį iš viso krauta 66,1 mln. tonų. Iš jų net 50,4 mln. tonų sudarė Ukrainos eksportas (kritimas – 16,4 proc.), 11,1 mln. tonų – Ukrainos importas (kritimas – 10,3 proc.). Net 28,9 proc. iki 3,9 mln. tonų krito ir Ukrainos tranzitas.

Rusijos Baltijos jūros regiono uostų krova per pusmetį buvo 3,4 proc. mažesnė. Ji siekė 123 mln. tonų. Lėmė tai, kad net 10,7 proc. mažesnė buvo naftos ir jos produktų krova. Nors sausų krovinių krova ir buvo 6,4 proc. didesnė, Rusijos Baltijos jūros regione dominuoja naftos produktai, todėl bendra krovos tendencija yra neigiama.

Tai iš dalies paaiškina, kodėl Rusija itin stengiasi iš Baltarusijos nusiųsti jos krovinius į Leningrado srities uostus. Sumažėjus Rusijos naftos ir jos produktų krovai, ten yra daug jų krovos pajėgumo, kuris silpnai išnaudojamas.

Rašyti komentarą
Komentarai (6)

Taip

SGD krova atimkit ir pamatysit realia krova. O jaigu atimti baltarusu trašas buzzz popa.

Anonimas

Pusę metų rašo, kad rekordinė krova o dabar parašo kad ant nulio vos ištempė. Man pradeda panašėti į Palangos verslininkus.

Klaipėdos uostas išsilaiko ties nuliu

Nulis — tai gražu. Toks apvalus, storas nulis. Ko norėjo Lansbergis, tą ir gavo.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS