PLEČIAMAS POŽEMINIŲ KONTEINERIŲ TINKLAS

Tęsiame rubriką "Klausk miesto valdžios drąsiai". Į klaipėdiečių klausimus atsako Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai.

– Gyventojai teiraujasi, ar neplanuojama visame mieste (ypač aktualu šiaurinė jo dalis) įrengti požeminių šiukšlių konteinerių? Anot miestiečių, labai erzina dabartiniai antžeminiai – mėtosi šiukšlės, pakilus vėjui konteineriai važinėjasi, trankosi į automobilius, jokios higienos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė:

– Bendrovė "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras" pasirašė sutartį dėl pusiau požeminių ir požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių projektavimo ir įrengimo Klaipėdos mieste. Šiuo metu konteinerių vietų įrengimų projektai yra ruošiami ir derinami su atsakingomis institucijomis. Komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietos nustatomos ir aikštelės įrengiamos tokiu principu: ne arčiau kaip 10 m nuo pastato langų ir durų bei ne tolimesniu nei 300 m atstumu iki atliekų turėtojo, taip pat atsižvelgiant į esančias požemines komunikacijas, pusiau požeminės aikštelės įrengimo technines galimybes (ar telpa 3 m pločio ir 11 m ilgio aikštelė įkasti į žemę) ir miesto detaliuosius planus. Antžeminiai konteineriai bus panaikinti, kai bus įrengtos pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės.

Šiuo metu yra parengtos planuojamų pusiau požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo vietų schemos centre, Luizės ir Rumpiškės gatvės rajonuose – prie Švyturio g. 12, Sportininkų g. 5, 9, J.Janonio g. 26, Medžiotojų g. 14A, I.Kanto g. 4, Šaulių g. 14, 23, 27, Herkaus Manto g. 46, Ligoninės g. 2, Sinagogų g. 11, Taikos pr. 14, Kūlių Vartų g. 14, Rumpiškės g. 5, 7, Kooperacijos g. 3, Baltikalnio g. 9, 3T, Herkaus Manto g. 63, 94, Vilhelmo Berbomo g. 15, Kretingos g. 18, Klevų g. 5, tarp Sausio 15-osios g. 6 ir Sausio 15-osios g. 4, Birutės g. 15, 23, Taikos pr. 40, 42, 46, Baltijos pr. 14, 20 namų. Sąrašas nėra galutinis, kitų aikštelių parinkimo ir projektavimo darbai dar tęsiasi. Preliminarios vietos nurodytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos interneto svetainėje, virtualiame Klaipėdos miesto žemėlapyje, pasirinkus sluoksnį "Atliekų konteineriai".

– Miestiečiai klausia, kokia K. Donelaičio aikštės rekonstrukcijos planų / darbų eiga šiuo metu? Ar bus tvarkoma šalia aikštės esanti akmenų danga Liepų gatvės ruože? Vykstant aktyviam eismui, čia skleidžiamas triukšmas aplinkiniams gyventojams sunkiai bepakeliamas, tačiau neįrengtos jokios garsą slopinančios ar greitį mažinančios priemonės.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas:

– Aikštės atgaivinimu rūpinasi klaipėdiečių iniciatyvinė grupė, o tai labai džiugina. Šiuo metu jie yra gavę projektinius pasiūlymus, kuriuos perduos savivaldybei. Kai tai įvyks, planuosime lėšas rekonstrukcijai. Tiesa, tarp iniciatyvinės grupės ir Kultūros paveldo departamento šiuo metu vyksta diskusija. Iki šiol aikštė buvo tik tranzitinė – žmonės ją tiesiog kirsdavo ir eidavo savais keliais. Ją rekonstruojant, norima įpūsti šiek tiek gyvybės, įkuriant konteinerinio tipo kavinukę ir tualetą. Tačiau mano minėta institucija tam priešinasi, todėl procesas yra sustojęs. Tikiuosi, laikinai. Tiesa, K.Donelaičio aikštės projektas neapima šalia esančių gatvių. Jei kalbėtume apie minimą ruožą, greičio slopinimo kalnelių ten įrengti nenumatoma – patirtis parodė, kad, įkurdinant juos ant akmenų, triukšmas ir vibracija tik dar labiau sustiprėja. Mano galva, šiame ruože galima sumontuoti ženklus, nurodančius mažinti važiavimo greitį. Tuo turėtų užsiimti mūsų Saugaus eismo komisija.

– Gyventojų teigimu, pastaruoju metu vis pasigirsdavo diskusijų apie Klaipėdos miesto ribų praplėtimą. Ta teritorija, kuri driekiasi už ligoninių, svarstyta, labiau yra Klaipėdos, o ne rajono. Kokios pozicijos laikosi savivaldybės administracija? Taip pat miestiečiams kyla klausimas, ar planuojama miesto plėtra kitomis kryptimis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė:

– Klaipėdos miesto teritorijos plėtra į šiaurę nuo Labrenciškių gyvenamojo rajono kol kas nėra planuojama.

Uostamiesčio taryba yra priėmusi sprendimą dėl Klaipėdos teritorijos ribų keitimo, prijungiant dalį Klaipėdos rajono žemių šiaurinėje miesto dalyje tarp uostamiesčio teritorijos rytinės ribos ir magistralinio kelio; pietinėje dalyje – tarp miesto teritorijos pietinės ribos ir planuojamos pietinės išvažos iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (pietinio aplinkkelio). Ribų keitimui Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nepritarė. Pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius administracinių ribų keitimą, pritarimas nėra būtinas, tačiau be tam tikrų rajono savivaldybės veiksmų, tokių kaip gyvenamųjų vietovių – kaimų teritorijų ribų pakeitimo, negalime užbaigti pradėtų procedūrų.

Slengių kaimo gyventojai, susibūrę į iniciatyvinę grupę, taip pat pareiškė norą prisijungti prie Klaipėdos. Klausimas dabar sprendžiamas Vidaus reikalų ministerijoje.