PRANCŪZMEČIO LAIKŲ KLAIPĖDOS UOSTAS

Prancūzmetis nuo 1920 m. vasario 15 d. iki 1923 m. sausio 15 d. nei Klaipėdos uostui, nei miestui jokių pokyčių neatnešė, tai buvo sąstingio laikas.

Pokarinis uosto pertvarkymas

Galima teigti, kad Pirmasis pasaulinis karas sustabdė planuotą Mėmelio / Klaipėdos uosto vystymo planą. 1879–1914 m. buvo parengti uosto pakeitimo aprašai, brėžiniai ir schemos. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui jie taip ir liko archyvine medžiaga.

Klaipėdos uostas buvo per seklus ir per ankštas, krova jame vyko lėtai.

Iš esmės jis buvo pritaikytas burlaiviams priimti, tačiau XX a. pradžioje juos masiškai ėmė keisti didesni garlaiviai.

Dar vykstant karui Mėmelio uostą valdžiusi Prūsijos valdžia numatė 400 tūkst. markių jam pertvarkyti. Vyko Žiemos uosto plėtimo darbai. Žiemos uostas buvo gilesnis nei Dangės upės uostas, jame galėdavo sustoti ir būdavo kraunami didesni laivai.

Anų laikų uostas prie sąsiaurio nuo šiandieninio skyrėsi kaip diena nuo nakties.

Kaip dabar, taip ir XX a. pradžioje pagal sąsiaurio kanalą buvo labiau gamybinės teritorijos. Nuo kairiojo Dangės kranto tolėliau už piliavietės buvo laivų statykla, pagal sąsiaurį iki Smeltės gyvenvietės driekėsi lentpjūvės.

Nuo Dangės upės dešiniojo kranto – Žiemos uostas, tolėliau – Vitės gyvenvietė, kur daugiausia gyveno žvejai. Tolėliau ėjo takai link įplaukos molų, kur didesnėje dalyje jokio uosto tuomet nebuvo.

Anų laikų uostas prie sąsiaurio nuo šiandieninio skyrėsi kaip diena nuo nakties. Uostas, marių sąsiauris buvo miesto dalis, jo nuo miesto neskyrė jokios aukštos tvoros kaip dabar.

Pinigai: ant Klaipėdos notgeldų pavaizduotas uostas. LJM nuotr.

Prancūzų valdymas

Kai pagal 1919 m. Versalio sutartį Klaipėdos kraštas 1920 m. vasario 15 d. buvo perduotas valdyti prancūzams, tokį atvirą Klaipėdos uostą ir miestą jie ir išvydo.

Jau minėta, kad tuomet dar vyko Žiemos uosto pertvarkymas. Iš inercijos jis vyko ir atėjus prancūzams.

Pradėjus vadovauti prancūzams, Klaipėdos uoste pastebimai padaugėjo su draugiškais vizitais atplaukusių kitų Antantės šalių laivų. Galbūt Antantės atstovams buvo įdomu, kas per vieta yra buvusios Prūsijos pakraštys.

Prancūzų valdymas tuometiniame Mėmelyje / Klaipėdoje pasižymėjo tuo, kad jie dirbtinai nieko nestabdė, bet per daug ir neskatino, nes žinojo, kad kraštas jiems yra paskirtas valdyti laikinai.

Prancūzai neturėjo jokių iliuzijų, kad kraštą perims valdyti Lietuva, kuri nedaug turėjo sąsajų su tuo kraštu, gal tik tai, kad šiame krašte buvo nemažai mažlietuviais save laikiusių gyventojų.

Prancūzai norėjo, kad Mėmelio kraštas, kaip ir visa buvusi Prūsija, būtų perduotas valdyti Lenkijai. Lenkija labai stengėsi, tačiau tai neįvyko.

Patrauklu: Klaipėdos uosto vaizdas ant 100 markių banknoto. LJM nuotr.

Notgeldai su uosto vaizdais

Iš prancūzų valdymo laikotarpio galima pažymėti įdomų niuansą – išleistus specialius banknotus (notgeldus).

Jie pakeitė Mėmelio markę, kuri buvo naudojama po Pirmojo pasaulinio karo. Markė po karo itin nuvertėjo, ūkininkai ir vietiniai žmonės ją laikė silpna valiuta.

Šalia Vokietijos markės krašte pradėjo kursuoti notgeldai. Tai buvo vietinei apyvartai skirti pinigai, dar vadinti sunkmečio pinigais. Jie turėjo šiek tiek geresnį prestižą nei markė. Šie pinigai buvo išskirtiniai. Juose buvo vaizduojami krašto akcentai. Ant Mėmelio notgeldų buvo jūros, uosto, Dangės upės vaizdų.

Notgeldus galėjo leisti kiekvienas Mažosios Lietuvos miestas ar regionas. Atskirus savus notgeldus turėjo Klaipėda, Šilutė, Tilžė. Visi buvo su to regiono vaizdais.

2017 m. Lietuvoje išleista knyga apie Klaipėdos krašto pinigus 1917–1923 m., kurioje pristatyti regiono notgeldai.

Jų funkcionavimas, kaip ir Vokietijos markės cirkuliavimas krašte nutrūko 1923 m., kai jis prijungtas prie Lietuvos. Klaipėdos krašte pradėtas naudoti litas, kurį Lietuva buvo įsivedusi 1922 m. pabaigoje.

Vizitas: Klaipėdą valdę prancūzai uoste sutiko atplaukusį savo šalies laivą (apie 1922 m.). LJM nuotr.

Klaipėdos krašto sukilimas

Prūsijos ir Mėmelio krašto siena su Lietuva buvo Nemirsetoje prie pat Palangos. Pirmasis pasaulinis karas Lietuvai buvo itin svarbus. Iki tol carinės Rusijos priespaudoje buvęs kraštas įgijo nepriklausomybę.

Nedaug trūko, kad Palanga ir Šventoji su visu pajūriu būtų atitekusi Latvijai. 1819 m. carinė Rusija Palangos pajūrį buvo perdavusi Kuršo gubernijai, kurios centras buvo Mitava (dabartinė Jelgava Latvijoje), jai priklausė Libava (dabar Liepoja), Vindava (dabar Ventspilis). Perėmę Kuršo guberniją latviai manė, kad jiems priklauso Palanga su Šventąja.

1919–1920 m. dėl Palangos ir Šventosios pajūrio vyko derybos, bet nesusitarta. 1921 m. tarptautinio arbitražo komisija, kuriai vadovavo Edinburgo universiteto profesorius D.Simpsonas, nusprendė, kad 19,5 km ruožas nuo Nemirsetos iki Šventosios, tiksliau maždaug 1,5 km už jos, priklauso Lietuvai.

Ir dėl Klaipėdos uosto, o iš esmės dėl krašto, kurį lietuviai laikė savu, 1923 m. sausio 15 d. prasidėjo sukilimas, prijungęs Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Tai buvo ryžtingas žingsnis. Jis turėjo įtakos ir Klaipėdos uosto vystymui. Pats Klaipėdos uosto administravimas Lietuvai buvo perduotas 1924 m. Jo pertvarkymas prasidėjo 1925 m. ir vyko itin sparčiai. Per 14 metų iki 1939 m., kai kraštas atiteko nacistinei Vokietijai, į jį Lietuva ir jos verslas daug investavo. Klaipėdos uostas turėjo didžiulę įtaką ir Lietuvai. Iki tol šalyje buvo menkas supratimas apie jūrą, jos verslą. Perėmus Klaipėdos uostą visoje valstybėje vyko didžiulis jūrinis pakilimas, susiformavo Lietuvos jūrininkų ir uosto verslo karta, tradicijos.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.