PRIE AFRIKOS KRANTŲ UŽSTRIGUSIAME LAIVE – BLOGIAU NEI KALĖJIME

Daugiau nei mėnesį prie Afrikos krantų bankrutuojančios kompanijos laive įstrigę Lietuvos jūrininkai skaičiuoja paskutines bulves ir jau planuoja pardavinėti laivo įrangą. Taip juos elgtis verčia tai, kad jie negali palikti savo buveinės, nes prarastų keturių mėnesių darbo užmokestį, kurį yra skolingi darbdaviai.

Įstrigo prie Afrikos

Praėjusią savaitę „Klaipėda“ rašė apie nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusius kelis Lietuvos jūrininkus. Jie yra Gibraltaro uoste (Jungtinė Karalystė) prisišvartavusiame laive „Ardesco“ ir jo palikti negali. Laivą valdžiusi Vokietijos kompanija „Seavoss Shipping“ bankrutuoja, yra neatsiskaičiusi su įgula, todėl ši negali palikti laivo, nes priešingu atveju prarastų visus uždirbtus ir neatgautus pinigus. Įgula vis dar ieško advokato, kuris padėtų sutvarkyti laivo arešto ir pardavimo procedūras.

Pasirodžius publikacijai, atsiliepė ir kiti Lietuvos jūrininkai, dirbantys jau bankrutuojančioje Vokietijos kompanijoje.

Laivas „Idannus“ nuo gegužės 27 d. yra Kasablankos (Marokas, Afrika) uoste. „Mes net nežinome, kas dabar yra laivo savininkas. Bankrutuojančios bendrovės atstovai su mumis nebendrauja, neteikia jokių žinių. Kreipėmės į Tarptautinę jūrininkų organizaciją (ITF), tačiau jos atstovai dar nieko naudingo nenuveikė“, – guodėsi laive kapitono padėjėju dirbantis Vitalijus P. (pavardė redakcijai žinoma – V.S.).

Liko vos kelios bulvės

Jis namo turėjo grįžti prieš du mėnesius, nes baigėsi penkių mėnesių kontraktas. Tačiau išvykti nesiryžo, nes nenorėjo prarasti uždirbtų pinigų – jis nėra gavęs atlyginimo už keturis mėnesius.

Laive „Idannus“ yra dar vienas lietuvis – vyr. mechanikas. Skola aštuonių narių įgulai siekia apie 60 tūkst. eurų.

„Kol esu įstrigęs čia, Lietuvoje man gimė dukrytė. Jos dar nemačiau ir nežinau, kada pamatysiu. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi mūsų šeimos, kurioms negalime parsiųsti pinigų, o jos dar turi dėl mūsų ir jaudintis. Žinau, kad kelių įgulos narių vaikai sunkiai serga, vyrai eina iš proto ir nieko negali padaryti“, – realybę atskleidė Vitalijus.

Tiek ITF, tiek Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovų patarimas jiems – kantrybės ir jokiu būdu nepalikti laivo, nes tada pinigų tikrai neatgaus.

„Mūsų gyvenimo sąlygos – blogesnės nei kalėjime. Kaliniai nors gauna maisto ir vandens. Pastarojo dar turime, tačiau maisto liko šiek tiek ryžių ir kelios bulvės. Jau savaitę neturime nieko normaliai pavalgyti. Šiek tiek produktų duoda jūreiviai iš kitų laivų, bet jų užtenka tik vienam kartui“, – guodėsi jūrininkas.

Ragino neduoti ramybės

Šiek tiek vėliau jis parašė laišką ir pasidžiaugė, kad maisto tiekėjai šiaip taip sutiko produktų duoti nemokamai, tad bent jau mirti iš bado nereikės.

„Mes tikrai kreipsimės į žmogaus teisių gynimo organizacijas, nes su mumis elgiasi nežmoniškai. ITF atstovai, kurie turėtų mumis rūpintis, regis, mus pamiršo. Būsime priversti parduoti visą laivo įrangą, o tai padaryti Afrikoje labai lengva, nes pragyventi reikia nors kiek pinigų, o jų neturime nė vienas“, – būsimus savo žingsnius atskleidė Vitalijus.

Jūrininkų teises ginančių organizacijų atstovai tik pakartojo, kad jūrininkai būtų kantrūs, nes pinigus jie atgaus tik tada, kai laivas bus parduotas, o tuo turi pasirūpinti ITF, todėl šiai organizacijai reikia nuolat rašyti laiškus, neduoti ramybės.

Bankrutuojančiai kompanijai „Seavoss Shipping“ priklausė trys laivai, kuriuose yra įstrigę mažiausiai penki Lietuvos jūrininkai.