Šalia Klaipėdos garažų bendrijų nuolat atsiranda nelegalūs šiukšlynai. Dažniausiai į krūvas suverčiamos nebereikalingos padangos, nors vos už keliasdešimt metrų nuo garažų yra didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose naudotą mašinų „apavą“ galima palikti nemokamai.

Šalia Klaipėdos garažų bendrijų nuolat atsiranda nelegalūs šiukšlynai. Dažniausiai į krūvas suverčiamos nebereikalingos padangos, nors vos už keliasdešimt metrų nuo garažų yra didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose naudotą mašinų „apavą“ galima palikti nemokamai.

Padangas priima nemokamai

Kaip įprasta, daugelyje Klaipėdos garažų keičiamos padangos, tepalai, atliekami kiti mašinų remonto darbai. Dar didelė dalis garažų savininkų naudoja savo patalpas kaip sandėlius – laiko nebereikalingus daiktus.

Būtent tokių buityje nebereikalingų atliekų surinkimui Klaipėdoje pernai buvo atidarytos trys atliekų surinkimo aikštelės. Jos įsikūrusios Plieno gatvėje 13, Tilžės gatvėje 66A, Šiaurės prospekte 30 – kiekvienoje miesto dalyje po vieną, kad žmonėms nereikėtų toli važiuoti.

Bet lyg tyčia tie garažų savininkai, kuriems iki aikštelių yra arčiausia,  nuolat savo aplinką „papuošia“ padangų ar nebereikalingų daiktų sąvartynais.

Daugiausia rūpesčių miesto tvarkytojams kelia padangos. Nebereikalingas transporto priemonių „apavas“ yra sukraunamas prie bendrijoje stovinčių buitinių atliekų konteinerių, nors tai daryti yra draudžiama.

„Atrodo, kaip pasityčiojimas – už 10 metrų nuo konteinerių yra aikštelė, kur padangos priimamos nemokamai. O kai kurie garažų savininkai jas suverčia į patvorius. Ar jie nesupranta, kad tie šiukšlynai teršia jų miesto žemę, gruntinius vandenis, patenka į upes, jūrą? Galų gale, juk vėliau nelegalūs šiukšlynai yra tvarkomi už jų pačių – mokesčių mokėtojų – pinigus“, – stebėjosi Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė.

R.Šličienė priminė, kad valstybė sukūrė ekologišką atliekų tvarkymo sistemą, investavo milijonus, kad pastatytų atliekų priėmimo aikšteles. Darbuotojai jose dirba ilgesnę darbo dieną ir net šeštadieniais, kad tik klaipėdiečiams būtų patogiau atvežti nebereikalingus daiktus.

Tvarko iš miestiečių pinigų

Pasak KRATC specialistės, bėdų kyla ne tik su padangomis. Į garažų bendrijų buitinius konteinerius dažnai sumetamos mašinų detalės, skardinės ir flakonai su tepalų bei dažų likučiais, nešvarūs skudurai.
Visa tai – pavojingos atliekos, kurias mesti į buitinių atliekų konteinerius griežtai draudžiama. Jos irgi nemokamai priimamos didžiųjų atliekų aikštelėse.

„Atrodytų, kas čia tokio – išmečiau į konteinerį sandariai uždarytą talpą su naudotu tepalu. Bet kai ji atliekų surinkimo mašinoje, kaip ir visos atliekos, yra supresuojama, tepalas užteršia rūšiavimui ir perdirbimui tinkamas antrines žaliavas. Maža to, sąvartyne tepalas su lietaus nuotekomis patenka į valymo įrenginius ir užteršia filtratą. Tada jo išvalymas nuotekų valykloje kainuoja keleriopai brangiau“, – aiškino R.Šličienė.

Pasak ekologės, žmonės moka rinkliavą ne tik už atliekų išvežimą, bet už visą jų sutvarkymo ciklą, todėl bet kurioje grandyje – rūšiavimo, vežimo, sutvarkymo sąvartyne – padidėjusios išlaidos gula ant visų klaipėdiečių pečių.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai šiemet gerokai sugriežtino atliekų tvarkos pažeidėjų kontrolę. Už nelegalius sąvartynus ar neteisingą atliekų šalinimą tiek pavieniams asmenims, tiek garažų bendrijoms gresia įspėjimai ir baudos iki 2 tūkst. litų.

Šiemet per pirmąjį pusmetį Klaipėdoje surašyti 83 protokolai dėl atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo. Pernai per visus metus tokių buvo 53. Nenustačius, kas suvertė atliekas, jos pripažįstamos bešeimininkėmis. Jų surinkimui, išvežimui ir utilizavimui naudojami klaipėdiečių pinigai – lėšos skiriamos iš miesto biudžeto.

Atliekų aikštelės populiarėja

Klaipėdoje esančios trys didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų ir buityje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo aikštelės vis labiau populiarėja. Pradėję čia nebereikalingus daiktus vežti klaipėdiečiai, kaip taisyklė, jose apsilanko kelis kartus per metus. Populiariausių atliekų trejetukas: statybos ir griovimo atliekos, baldai, padangos.

Daugiausia atliekų yra atvežama į Šiaurės prospekte esančią aikštelę. Keista, bet mažiausiai atliekų atvežama į labiausiai apgyvendintą pietinę miesto dalį – Plieno gatvėje 13 esančią aikštelę. Ši aikštelė įsikūrusi Šilutės plento pabaigoje. Ji pasiekiama pasukus į „Neste“ degalinę, apvažiuojant ją asfaltuotu keliu iki pat gatvės pabaigos.

„Ši aikštelė yra lengviau pasiekiama nei, pavyzdžiui, Tilžės gatvėje. Mūsų interneto svetainėje www.kratc.lt yra žemėlapis ir aikštelės vadybininko telefonas, jei kam reikėtų pagalbos atvykstant. Esu girdėjusi, kad pietinės miesto dalies gyventojai savo atliekas veža į aikštelę Šiaurės prospekte. Tačiau to tikrai nereikėtų daryti. Atliekų surinkimo aikštelę jie turi arčiau namų“, – pabrėžė R.Šličienė.

Atliekų surinkimo aikštelės dirba antradieniais-penktadieniais nuo 10 iki 19 valandos, šeštadieniais – nuo 10 iki 14 valandos. Nedirba sekmadieniais, pirmadieniais ir švenčių dienomis.