PRIEGLAUDOSE – EMIGRANTŲ GYVŪNAI

Klaipėdos mieste ir rajone įsikūrusių gyvūnų prieglaudų šeimininkai kasmet priglaudžia šimtus likimo valiai paliktų emigrantų šunų ir kačių. Situacija tokia prasta, kad gelbėti svetur išvykusių lietuvių augintinių ėmėsi užsieniečiai.

Batus vertina labiau

Šalį paliekant mūsų tautiečiams, kasmet pilnėja ir benamių gyvūnų prieglaudos.

Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien tik pernai iš Lietuvos emigravo 47,9 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų.

Palyginti su 2016-aisiais, emigrantų skaičius sumažėjo 2,4 tūkst., tačiau situacija vis tiek liūdna.

Įstaigos "Linksmosios pėdutės" įkūrėjos Simonos Šakinytės teigimu, šiandien tai didžiausia problema, kuri sunkiai suvaldoma.

Kone pusė ar net daugiau šioje prieglaudoje esančių gyvūnų yra palikti uždarbiauti į užsienį išvažiavusių lietuvių.

Esą atkalbėti nuo tokio drastiško sprendimo žmonių beveik neįmanoma – retas su savimi pasiima vaikus, ką jau kalbėti apie augintinius.

"Ateina ir ramiu veidu klausia: išvažiuojame, ką mums daryti? Sakome, kad pasiimtų gyvūną, paaiškiname, kaip nesunkiai susitvarkyti dokumentus. Deja, kol kas tai tėra burnos aušinimas. Gyvūnas paliekamas ne dėl nežinojimo, o todėl, kad yra laikomas daiktu, nenaudingu kelionėje. Užtat įsideda į lagaminą batus, šiltesnę striukę. Kalbėk nekalbėjęs, niekas nepasikeis. Materializmas – mūsų šalies problema", – apmaudavo S.Šakinytė.

"Numeta prie vartų"

Prasta situacija ir Klaipėdos rajone įsikūrusioje gyvūnų prieglaudoje "Būk mano draugas", kuri nuolat pilna dėl didelių migracijos mastų.

Įstaigos vadovė Galina Kučinskienė jau šimtus kartų įsitikino, kad bandymas perkalbėti šeimininką – bergždžias darbas.

"Liežuvis greitai nudžius nuo tų kalbų. Nors galima labai nebrangiai susitvarkyti dokumentus, tik vienas procentas iš šimto pasiima augintinį su savimi. Geriausiu atveju atiduodami palieka maisto ar pinigų, skirtų augintiniui išlaikyti. Blogiausias scenarijus – numeta prie vartų", – baisėjosi G.Kučinskienė.

Moters įkurtoje gyvūnų prieglaudoje gyvena apie 300 paliktų keturkojų. Pastebima, kad vis dažniau juos priglaudžia užsieniečiai.

Vokiečiams, priešingai nei lietuviams, nėra sunku atsigabenti augintinį pas save.

"Neseniai du mūsų gyvūnėliai iškeliavo į Vokietiją ir gyvena geroje šeimoje. Ir tai tikrai ne pirmas atvejis. Tarpininkavo lietuvaitė, kurios vyras yra vokietis, ji labai stengiasi mūsų keturkojams padėti surasti namus. Vokietijoje beglobių gyvūnų beveik nėra, o pasiimti iš prieglaudos kainuoja mažiausiai 400 eurų", – pasakojo G.Kučinskienė.

Geriausia prevencija – viešumas

Pasak S.Šakinytės, per penkerius prieglaudos "Linksmosios pėdutės" veiklos metus emigracija išlieka jautriausia dilema.

Dar viena madinga priežastis lietuviams atsikratyti augintiniu – naujagimis. Mamos prisibijo, kad vaikas bus alergiškas šuniui ar katinui, todėl apsisprendžia jį atiduoti.

Esą šiuo klausimu vyras – kur kas atsakingesnis šeimininkas.

"Pažaidžia šeimą, o atsiradus vaikams išmeta. Dažniausiai tai būna mamos iniciatyva, nors atveda ašaromis apsipylęs tėtis, kuriam keliamas ultimatumas – šuo arba šeima. Per mėnesį tokių atvejų turime bent po du. Gyvūnas yra asmenybė ir šeimos narys, o ne daiktas. Turiu begalę pavyzdžių, kai šuniukai, kačiukai auga kartu su vaikais ir dėl to jie yra tik laimingesni", – įsitikinusi pašnekovė.

Moters manymu, geriausias būdas kovoti su neatsakingais šeimininkais yra viešumas. Internete pasidalijus išmesto šuns nuotrauka, komentatoriai iškart pažeria karčios kritikos – peikiamam žmogui turėtų raudonuoti ausys net už kelių tūkstančių kilometrų.

"Iš dalies tai visai teigiamas dalykas, nes žmonės nenori apie save girdėti negražių žodžių, jiems dėl to skaudu", – tikino gyvūnų globėja.

Užkliūva net lojimas

S.Šakinytė pasakojo, kad kai kurios oro linijos suteikia galimybę už papildomą mokestį skraidinti gyvūną. Tereikia jį paskiepyti ir gauti specialų augintinio pasą, kurio kaina – 9 eurai.

"Tik laiko klausimas, kada visos skrydžių bendrovės taps tolerantiškos žmonėms, turintiems augintinių. Dažnai šeimininkas skrenda lėktuvu, o gyvūnas važiuoja autobusu. Mūsų viena savanorė pasiėmė globoti šunį, kai sužinojo, kad studijuos Kembridže ir ten turės visas sąlygas jį laikyti. Ir dėl to nepatiria nei didelių išlaidų, nei vargo", – kalbėjo S.Šakinytė.

Esą Lietuvoje ateiti į kavinę ar parduotuvę su augintiniu tampa vis įprasčiau.

Tiesa, netrūksta ir priešiškai nusiteikusių gyventojų, kuriuos erzina net menkiausi dalykai.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis pats savo kailiu patyrė, kokie netolerantiški kartais gali būti kaimynai.

Kontrolieriai kasdien sulaukia skundų, kad šuo garsiai loja, yra vedžiojamas be pavadėlio ar antsnukio.

"Su šeimininkais kalbamės prevenciškai. Gyvūnų mylėtojai turbūt sureaguotų neigiamai, bet yra specialūs antkakliai, kurie sulojus sukelia nepatogumą ir šuo ima vengti tai daryti. Žinau iš savo patirties, kai auginau senbernarą. Kad likęs vienas šuo necyptų ir nelotų, žinovai patarė įjungti radiją ar muziką, kad atrodytų, jog namuose jis yra ne vienas. Matyt, padėjo, kaimynai nesiskundė, užaugo geras šuo. Turintiesiems gyvūną reikia atsakingai užsiimti dresūra", – akcentavo S.Valiulis.

Pagal dabartines vežiojimo taisykles, antsnukiai privalomi tik koviniams šunims. Į pavojingųjų veisles patenka amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, brazilų mastifas, kangalas arba turkų aviganis, Kaukazo aviganis ir Pietų Rusijos aviganis.

"Kai kuriems atrodo, kad uždėdami antsnukį jie žemina savo augintinį. Bet kuriuo atveju, šuns šeimininkas privalo užtikrinti, kad aplinkiniams nekiltų grėsmė", – sakė S.Valiulis.

Jo manymu, problema ta, kad žmonės nesuvokia, kokia didelė atsakomybė yra turėti augintinį.

"Tenkindami vaikų įnorius, tėvai įsigyja šuniuką, kuris nėra žaislas, jis užauga. Kai atsibosta vedžioti, šunelis atsiduria gatvėje ir tampa benamis", – apibendrino S.Valiulis.

Baigia prarasti viltį

Gyvūnų mylėtojai įsitikinę, kad šunimis ir katėmis atsikratantys, taip pat ir juos skriaudžiantys žmonės neturėtų išvengti griežtos bausmės, todėl sukilo prieš, jų manymu, per mažą atsakomybę už tokį elgesį.

Prezidentei ir parlamentarams adresuotoje peticijoje prašoma, kad skriaudikams grėstų kalėjimas iki trejų metų. Dokumentą galima pasirašyti iki gegužės 12-osios, tada jis turėtų pasiekti šalies vadovę Dalią Grybauskaitę.

Peticiją dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais jau pasirašė daugiau kaip 43,5 tūkst. žmonių.

Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjų prašoma sugriežtinti šiuo metu taikomas bausmes, atitinkamai pakeičiant 310-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Pagal dabar galiojantį teisės aktą tie, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, yra baudžiami viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

G.Kučinskienės žodžiais tariant, kol neatsiras tvirta įstatyminė bazė, ginanti gyvūnų teises, pokyčių tikėtis neverta.

"Dabar gyvūnai iš viso nėra apsaugoti. Baigiu prarasti viltį. Ačiū Dievui, atsiranda žmonių, kurie myli, užjaučia ir supranta, kokie tai nuostabūs padarai, ir padeda prieglaudai. Nes finansinė padėtis, ypač žiemą, būna labai prasta", – apgailestavo ji.