PRIEŠ PAŽEIDĖJUS UOSTAMIESTYJE – SLAPTOMIS KAMEROMIS

Dar praėjusį savaitgalį aktyvūs klaipėdiečiai pasidžiaugė švarinę miestą, o jau netrukus BMW automobilio vairuotojas pademonstravo itin žemą kultūros lygį. Įvykio liudininkui pavyko nufilmuoti iš mašinos bagažinės į pievą skriejančias šiukšles.

Be jokių skrupulų

Vaizdo įraše, kuriuo internete pasidalijo tūkstančiai žmonių, matyti, kaip vairuotojas lengva ranka atsikrato statybinių atliekų.

Iš mašinos bagažinės ištraukęs šiukšles vyras jas šveičia tiesiai ant žemės.

Šokiruojantį vaizdelį pirmadienį 19.20 val. Lypkių gatvėje įamžino pro šalį važiavęs dviratininkas.

Kitą dieną toje pačioje vietoje žurnalistai užfiksavo krūvą senų rakandų: išardytą šaldytuvą, padangas, sofą, plyteles.

Įžūlų šiukšlintoją nufilmavęs žmogus labai pagelbėjo Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistams.

Antradienio rytą pradėtas tyrimas pažeidėjo tapatybei nustatyti.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, vyras neišvengs atsakomybės.

Informacija perduota ir aplinkosaugininkams bei Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnams.

Pirmą kartą – 15 eurų

S.Valiulis apgailestavo, kad pirmą kartą prasižengusiam asmeniui kontrolieriai, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnį, gali taikyti tik juokingai mažą 15 eurų baudą (pusę minimalios).

Straipsnyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų.

Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Prieš pažeidėjus – kameromis

Pasak Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo S.Valiulio, dar viena opi problema mieste – prie komunalinių atliekų konteinerių kaupiamos stambiosios atliekos.

Nuo 2014-ųjų pradžios Klaipėdoje didžiųjų atliekų (nebereikalingų baldų, langų rėmų, durų, popieriaus ir kartono pakuočių ir kt.) negalima palikti prie komunalinių atliekų konteinerių.

Nors žmonėms tai nuolat kartojama, atsainų požiūrį pakeisti sunku.

Kovai su tokiais šiukšlintojais kaimynai pasitelkia ir slaptas kameras.

Vienas klaipėdietis jau kurį laiką fotografuoja pačiame miesto centre, šalia Ligoninės g. 7-ojo namo konteinerių dideles kartono pakuotes kraunančius asmenis.

Kadangi paprastas pabarimas negelbsti, galbūt sugėdins viešumas?

"Gyventojai, praeiviai, visi yra pasipiktinę. Prie konteinerių sandėliuojamos šiukšlės atrodo netvarkingai, užgriozdina kiemą. Ten ne buitinės atliekos, o visokios dėžės. Jų kone kasdien atnešama iš šalia veikiančios sporto prekių parduotuvės, kavos skrudinimo namų. Kažkaip sportas ir aplinkos teršimas nesiderina. Informavau Viešosios tvarkos skyrių, norisi, kad miestas gražėtų", – vylėsi pašnekovas.

Po "Darom" – šiukšlių maišai

Tam tikrų klausimų žmonėms sukėlė ir pavasarinės švarinimo akcijos "Darom" organizuotumas.

Nors talkos Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko praėjusį šeštadienį, šiukšlių maišai kelias dienas gulėjo neišvežti.

Akcijos dalyviai juos turėjo palikti prie komunalinių atliekų konteinerių arba pakelėse. Antradienį jų buvo gausu Liepojos (netoli Svijanės ežero), Joniškės gatvėse.

"Trečia diena po akcijos "Darom", bet šiukšlės vis dar neišvežtos", – stebėjosi viena klaipėdietė.

S.Valiulio teigimu, preliminariais skaičiavimais, Klaipėdoje surinkta dešimtys tonų šiukšlių, tačiau galutinių duomenų dar nėra.

Sutarta, kad jomis per šią savaitę pasirūpins miesto atliekų vežėjai.

Panašu, kad organizacija "Darom" Klaipėdoje egzistuoja tik teoriniu pagrindu, nes kasmet vykstančius renginius koordinuoja savivaldybės atstovai.

Oficialūs organizatoriai, dirbantys iš Vilniaus, teigė atsiuntę maišus ir dalį vieno prekybos centro dovanotų pirštinių.

Kita dalis trūkstamų pirštinių buvo nupirktos  miesto biudžeto lėšomis.

Viešosios įstaigos "Mes darom" projektų vadovė Justina Anglickytė aiškino, kad organizacijos tikslas ir yra visuomenės telkimas, informacijos sklaida ir rinkodara.

Žmonėms nebeįdomu?

Akcijai "Darom" Klaipėdos savivaldybė šiemet priskyrė 56 teritorijas, tačiau tvarkytos tik 30 viešųjų erdvių.

Mieste, paplūdimiuose ir miškuose iš viso darbavosi 25 įmonės ir organizacijos.

Vadinamąjį neįgaliųjų paplūdimį švarino penkios pilietiškos šeimos iš Panevėžio, o Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras pasirinko tvarkyti net tris viešąsias erdves.

Vis dėlto pastebima, kad žmonių susidomėjimas šiuo renginiu slopsta.

Tai pripažįsta ir patys organizatoriai.

"Šiemet, manau, prisidėjo oro užterštumas, žmonės truputį prisibijojo dirbti lauke. Galbūt įtakos turėjo ir šiltas oras, kai kurie gyventojai pasirinko ne šiukšlių rinkimą, o poilsį gamtoje, prie jūros. Priežasčių galėjo būti daug, bet po truputį ta akcija, matyt, tampa nebe tokia įdomi. Kitais metais galvosime, kaip kitaip pritraukti žmones. Nes ir atliekų mažėja, savivaldybės gana gerai susitvarko", – dėstė projektų vadovė.

Egzistuoja taisyklės

Kontrolieriai primena, kad stambiąsias atliekas gyventojai turi pristatyti į atliekų priėmimo aikšteles, kurių Klaipėdoje yra trys: Plieno g. 13, Tilžės g. 66A, Šiaurės pr. 30.

Iš fizinių asmenų atliekos priimamos nemokamai.

Uostamiestyje didžiosios atliekos pagal iš anksto viešai paskelbtą grafiką du kartus per metus surenkamos pastatant specialų laikiną didelės talpos konteinerį. Šių atliekų išvežimo grafikai yra skelbiami.

Didžiųjų atliekų išgabenimą už papildomą mokestį galima ir užsakyti.

Stambiagabarites atliekas krauti į buitinių atliekų konteinerius, kaupti namo teritorijoje ar bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose) draudžiama.

Specialistai ragina nebūti abejingiems ir pranešti apie pažeidėjus e. paštu viesojitvarka@klaipeda.lt.