RESPUBLIKINĖS KLAIPĖDOS LIGONINĖS MEDIKAMS YRA DĖKOJĘ IR PREZIDENTAI, IR KARALIAI

Lygiai prieš 90 m. buvo įkurta Raudonojo kryžiaus ligoninė, dabartinė Respublikinė Klaipėdos ligoninė. Anot istorikų, lietuviškos ligoninės Klaipėdoje kūrimas buvo strategiškai apgalvotas žingsnis, siekiant didinti lietuvių įtaką suvokietėjusiame krašte.

Šiandien vienoje seniausių ligoninių Klaipėdos krašte kasmet gydoma apie 28 tūkst. pacientų, atliekama maždaug 12 tūkst. operacijų.

Ligoninės medikams už suteiktą pagalbą asmeniškai yra dėkojusi ir Švedijos karalienė Silvija, ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Nors po 1923 m. sukilimo Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, ligoninių čia netrūko, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija nusprendė įkurti lietuvišką ligoninę. Naujajai sveikatos įstaigai pasirinkta strategiškai patraukli vieta netoli stoties, iš kurios iki ligoninės kursavo tramvajus.

„Žiūrėdami iš šiandienos perspektyvos, aiškiai matome, kokią didelę įtaką Raudonojo kryžiaus ligoninės įkūrimas turėjo lietuvybės puoselėjimui uostamiestyje. Turime suprasti tuometinį istorinį kontekstą. Hitleriui paėmus valdžią Vokietijoje, Klaipėdos krašte vokiečiai jau buvo pradėję kelti savo reikalavimus, todėl įvairiais protestais priešinosi lietuviškos ligoninės įkūrimui. Tai reiškė dalies pacientų, pinigų ir įtakos praradimą. Nepaisant didžiulio spaudimo, lietuviška ligoninė buvo pastatyta ir labai greitai iš visos Žemaitijos į ją pradėjo plūsti pacientai, kurie ilgainiui čia kraustėsi gyventi bei dirbti ir tai stipriai pasitarnavo lietuvinant šį kraštą“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Zigmas Juzumas.

Prie ligoninės klestėjimo atsakingu ir profesionaliu darbu prisideda kiekvienas bendruomenės narys.

Tuometinė Raudonojo kryžiaus ligoninė iš pradžių turėjo apie 140 lovų, veikė 3 skyriai, dirbo 12 etatinių darbuotojų ir 20 gailestingųjų seserų bei akušerių. Po II pasaulinio karo Raudonojo kryžiaus ligoninė buvo vienintelė šiame mieste veikusi ligoninė – per labai trumpą laiką suremontuoti apgriauti pastatai.

Šiandien ligoninė gerokai pasikeitusi – išsiplėtusi ir aprūpinta modernia įranga, teikia kokybiškas paslaugos, o čia dirbantys medikai ligoninės vardą garsina visame pasaulyje.

„Prie ligoninės klestėjimo atsakingu ir profesionaliu darbu prisideda kiekvienas bendruomenės narys. Didžiuojamės ir džiaugiamės, kad šalies žmonėms mūsų ligoninėje teikiamos aukščiausio lygio paslaugos. Pasiekti tokių rezultatų leidžia įdiegtos naujausios technologijos, profesionali gydytojų ir slaugytojų komanda“, – džiaugiasi Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

Darius Steponkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Respublikinė Klaipėdos ligoninė yra užsitarnavusi solidžią vietą viso Vakarų Lietuvos regiono sveikatos priežiūros sektoriuje. Sudėtingą ir permainingą istoriją išgyvenusi įstaiga šiandien gali didžiuotis aukštu paslaugų lygiu bei profesionalia medikų komanda. Čia dirba ir tokie gydytojai, kurie žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Gal kai kam tai skamba neįtikėtinai, bet tai faktas. Dėkoju esamiems ir buvusiems įstaigos vadovams bei darbuotojams, linkiu išsaugoti tai, ką sukūrėte, ir toliau žengti koja kojon su šiuolaikinės medicinos tendencijomis“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atliktos dvi unikalios operacijos, kurios iki tol dar nebuvo atliktos niekur pasaulyje, dar 13 operacijų čia buvo atlikta pirmą kartą Lietuvoje. Prieš kelerius metus ligoninės chirurgas gavo asmenišką JAV prezidento D. Trumpo padėką už jo svarbaus komandos nario artimam žmogui atliktą sudėtingą operaciją, kuri išgelbėjo jam gyvybę.

Po kelių restruktūrizacijos etapų šiandien Respublikinę Klaipėdos ligoninę sudaro 24 klinikiniai skyriai, 925 lovos, čia dirba 210 gydytojai ir daugiau kaip 500 slaugytojų. Antrus metus iš eilės Sveikatos apsaugos ministerija šią uostamiesčio ligoninę yra pripažinusi geriausia stacionarine gydymo įstaiga šalyje, vertinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.