Prasčiausi rezultatai

Pagal Europos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenis, 2022 m. Klaipėdos uostas buvo pats prasčiausias uostas Šiaurės Europos dalyje ir antras nuo galo visoje Europoje.

Didesnius krovos praradimus Europoje 2022 m. turėjo tik Italijos Taranto uostas (–36 proc.).

„Eurostat“ fiksavo, kad pernai Klaipėdos uosto krova buvo 23,1 proc. mažesnė nei 2021 m. Pernai Klaipėdos uostas krovė 36,12 mln. tonų krovinių, kai 2021 m. buvo 45,62 mln. tonų.

Pats Klaipėdos uostas per 2022 m. fiksavo ne 23,1, kaip „Eurostat“, o 21 proc. mažesnę krovą.

Kodėl skiriasi oficialūs Klaipėdos uosto duomenys ir Europos statistikos tarnybos duomenys, išlieka mįslė. Galbūt kažkoks valdininkas ar tarnautojas iš inercijos „Eurostatui“ nusiuntė blogesnius duomenys, nei jie buvo iš tiesų?

Pati Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2022 m. duomenimis lyg ir didžiavosi. 2022 m. vasarį netekus baltarusiškų krovinių buvo prognozuota, kad gali būti net iki 35 proc. krovos kritimas. Maždaug tokią dalį krovinių sudarė Baltarusijos eksportas ir importas per Klaipėdos uostą.

Trečias prasčiausias 2022 m. Europos uostas buvo Talinas, kurio krova mažėjo 20,6 proc.

Kalta ne vien geopolitika

Galima teigti, kad rytinės Baltijos uostams – Klaipėdai, Talinui, iš dalies ir Rygai didelę įtaką darė 2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs karas, kai Rusija, pasinaudodama ir Baltarusijos teritorija, užpuolė Ukrainą. Žvelgiant iš Klaipėdos, žymiai suprastėjusių uosto rezultatų priežastimi įvardijama pablogėjimą lėmusi geopolitika.

Toks aiškinimas, kad kalta geopolitika, buvo tik šio regiono valdininkų ir uostų tarnautojų sugalvotas pasiteisinimo būdas. Iš tiesų, ES uostuose per 2022 m. nebuvo fiksuotas joks krovinių praradimas pagal svorį. 2022 m. visuose ES uostuose krauta 3,48 mlrd. tonų krovinių, kai 2021 m. jų buvo netgi 0,8 proc. mažiau, tai yra 3,45 mlrd. tonų.

Tai lyg ir reikštų, kad Klaipėdos uoste praradus Baltarusijos eksportą ir importą tarsi buvo plaukta pasroviui tikintis, kad kažkokie kiti kroviniai užpildys uostą. Iš dalies šiek tiek ir pasisekė, nes 2022 m. buvo fiksuota rekordinė 1 mln. TEU konteinerių krova.

Klaipėdos uostas 2022 m. duomenimis lyg ir didžiavosi, nes netekus baltarusiškų krovinių buvo prognozuotas dar ryškesnis krovos kritimas.

Bėda tik ta, kad tokia krova iš dalies įrodė, kad Klaipėdos uostas ne visai pasiruošęs. Buvo daugybė problemų ir nusiskundimų, kad konteinerių pristatymas ir jų paėmimas Klaipėdos uoste stringa. Paaiškėjo, kad uosto konteinerių terminaluose nesutvarkytos automatinės konteinerių išdavimo ir priėmimo sistemos.

Palyginti su Lenkijos Gdansko ir Gdynės konteinerių terminalais, Klaipėdos uostas atrodė taip, tarsi sistemos dar vis būtų kokiame nors akmens amžiuje.

Gdansko ir Klaipėdos skirtumas

Nieko nuostabaus, kad to paties „Eurostato“ duomenimis, Lenkijos Gdansko uostas pagal 2022 m. rezultatus buvo vienas geriausių Europoje. Jo krovos augimas pernai siekė 40,3 proc. – nuo 45,02 mln. tonų – 2021 m. iki 63,15 mln. tonų – 2022 m. geresnį augimą nei Gdanskas Europoje turėjo tik Prancūzijos Nanto uostas (+51,4 proc.).

Pagal krovą Lenkijos Gdansko uostas 2022 m. aplenkė tokius uostus kaip Vokietijos Bremenhavenas (42,7 mln. t) ar Ispanijos Barselona (57,4 mln. t). Neįtikėtina, bet Gdanskas priartėjo prie didžiausio Prancūzijos Marselio uosto (66,9 mln. t).

Kodėl 2022 m. šalia vieno geriausių Europoje Gdansko uosto buvo ir vienas blogiausių – Klaipėdos uostas? Tą bandoma paaiškinti Ukrainos karu. Neva per Gdanską ėjo didžiuliai kiekiai paramos Ukrainai.

Tame yra tiesos, bet jei įvertintume atstumą nuo Gdansko uosto iki Ukrainos ir nuo Klaipėdos iki Ukrainos, jie yra panašūs, skirtumas gal tik koks 100–200 kilometrų. Tai taip pat tarsi formuoja nuomonę, kad Klaipėdos uostas 2022 m. plaukė pasroviui.

Tuo pat metu ne tik Lenkijos uostai, šiuo atveju Gdanskas, bet ir visa Lenkija ieškojo būdų, kaip, susidarius išskirtinėms sąlygoms, pritraukti daugiau krovinių. Gdansko uostas ir Lenkijos valdžia iš dalies išnaudojo ir tą situaciją, kad Europoje vyko karas, energetinė krizė. Lenkija 2022 m. net 60 proc. padidino anglių eksportą, kas taip pat lėmė itin ryškų Gdansko uosto krovos augimą.

Ką tokio ryškaus dėl Klaipėdos uosto geresnių rodiklių 2022 m. padarė Lietuvos valdžia? Ir labai norint, ko nors itin išskirtinio negalima prisiminti. Ukrainos grūdai, nors žadėti milijonai tonų, Klaipėdos uosto beveik nepasiekė. Nauji transporto koridoriai Šiaurė–Pietūs, susieti su Klaipėdos uostu vietoje senųjų Rytai–Vakarai, taip ir neatsirado. Netgi apie europinę geležinkelio vėžės atšaką nuo „Rail Balticos“ Kaune iki Klaipėdos uosto nebekalbama, nes esą svarbiau tokią vėžę iš Kauno nutiesti į Vilnių.