SALANTO UPĖS ATGIMIMAS – KADA GALIMA TIKĖTIS TEIGIAMŲ POKYČIŲ?

Salantų regioninis parkas garsėja vaizdingais apylinkių kraštovaizdžiais ir kultūriniu paveldu. Pasak parko specialistų, Salanto upė ir jos slėnis yra vienos pagrindinių vertybių, dėl kurių ir įkurtas Salantų regioninis parkas. Tačiau šiuo metu Salanto upėje reikalingos permainos –  tam, kad būtų pagerinta upės ekologinė būsena, o vieta taptų patrauklesnė gyventojams, būtina pertvarkyti Salanto upėje esančią užtvanką.

Kaip pasakoja Salantų regioninio parko vyr. ekologas Antanas Kubilius, užtvanka Salantų miestelyje nuo seno buvo svarbi čia gyvenančiai bendruomenei, nekėlusi nepatogumų nei gamtai, nei žmonėms. Viskas pasikeitė, kai, prieš 30 metų pastačius didesnę patvanką (pakėlimą), žuvų migracija upėje buvo visiškai apribota, o dėl greito tvenkinio pelkėjimo užtvanka tapo nebenaudojama. 

Neigiamą poveikį jaučia visi

Specialistai aiškina, kad bet kokio dydžio užtvankos yra barjerai, blokuojantys įvairių rūšių migraciją, o dėl migracijos sąlygų sutrikdymo neigiamą poveikį patiria upėje gyvenančių organizmų populiacijos.

Pasak Klaipėdos universiteto jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Roberto Staponkaus, dėl užtvankos blogėja visos upės būklė, tad kuo didesnė užtvanka, tuo didesnę neigiamą įtaką upės ekosistemai ji turi.

„Upė yra gyvas organizmas, turintis skirtingas dalis su skirtingomis funkcijomis, tad statydami užtvankas mes pažeidžiame upės tęstinumą ir natūralius vandens, nešmenų judėjimo ciklus“, – sako mokslininkas.

Salantų regioninio parko ekologas priduria, jog Salantų miestelio užtvanka ne tik stabdo žuvų migraciją Salanto upėje, blogina žemiau užtvankos esančios upės ekologinę būklę, bet turi ir kitų padarinių, neigiamai veikiančių upės ir jos prieigų gyventojus, įskaitant ir žmones.

„Salanto upė aukščiau užtvankos teka erozinės kilmės slėniu, todėl tvenkinyje nusėda daug smėlio ir kitų nuosėdų, kaupiasi maistinės medžiagos. Tai skatina tvenkinio pelkėjimo procesą bei eutrofikaciją. Dėl šių priežasčių tvenkinys nėra patrauklus ir visuomenės rekreaciniams poreikiams“, –  aiškina A.Kubilius.

Ekologas pasakoja, jog, pastačius dabartinę Salanto upės užtvanką, žemiau jos esančiose užliejamose slėnio pievose pastebimai sumažėjo potvynių dažnis ir jų stiprumas, tai neigiamai paveikė ten esančias pievų buveines bei jose apsistojančius paukščius.  Pakrantėse įsigalėjo menkaverčiai medžiai ir krūmynai, upė daugelyje vietų tapo neprieinama gyventojams.

Kas pasikeistų sutvarkius užtvanką?

A.Kubilius taip pat pabrėžia, kad pati Salantų užtvankos techninė būklė yra bloga ir, norint išvengti avarijos, jai būtinas kapitalinis remontas. „Rekonstruodami Salantų miestelio užtvanką išspręstume šias problemas“, – įsitikinęs ekologas.

O upės ekosistemai užtvankos pertvarkymas taip pat turėtų reikšmingą poveikį.

„Salanto upė yra svarbi lašišinėms žuvims, o Salanto upė ir jo intakai yra vieni svarbiausių šlakių nerštaviečių, tad užtvankos pertvarka yra svarbi atnaujinant ryšius tarp migruojančių žuvų buveinių“, –  sako R.Staponkus.

Jam antrina ir A.Kubilius. „Ilgalaikių Klaipėdos universiteto mokslininkų stebėjimų duomenimis, Salanto upėje aukščiau Salantų užtvankos yra didelis potencialas atkurti migruojančių žuvų rūšių, tokių kaip margųjų upėtakių, šlakių, žiobrių, upinių ir mažųjų nėgių, populiacijas.“

Pasak jo, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, teigiamas efektas visai upei pastebimas iškart po kliūčių pašalinimo iš upės, o žuvų ištekliai naudojant įžuvinimą turėtų būti atkurti per keletą metų.

Pertvarkos – tik gavus  ekspertų išvadas

Anot regioninio parko ekologo, detalius užtvankos tyrimus ir ichtiologinę Salanto upės analizę yra numatyta paruošti rengiant priešprojektinius pasiūlymus, o pagal šių tyrimų išvadas bus pasirinktas tinkamiausias Salantų užtvankos rekonstrukcijos būdas.  Iš viso turi būti pristatytos 3 alternatyvos – žuvitakio pastatymas, esamos užtvankos rekonstrukcija įrengiant pralaidą ir visiškas užtvankos demontavimas.

„Tinkamiausia alternatyva bus pasirinkta įvertinus ichtiologijos specialistų rekomendacijas bei išvadas ir bendruomenės nuomonę“, – sako A.Kubilius.

Jis pažymi, kad panašių projektų Lietuvoje nebuvo įgyvendinama, tad vykdant užtvankos pertvarką bus remiamasi gerąja užsienio praktika bei patirtimi, įgyta įgyvendinant kitus projektus, susijusius su pažeistų buveinių bei ekosistemų atkūrimu. Gavus finansavimą, priešprojektinius pasiūlymus planuojama parengti per 5 mėn. laikotarpį, o sudaryti sutartį dėl darbų atlikimo – iki 2020 m. pabaigos.

Jūros tyrimų instituto mokslininko teigimu, Salanto upės pertvarkymo darbus patys salantiškiai taip pat palaiko, nes tvenkinys praranda estetinį vaizdą ir vis rečiau yra naudojamas rekreacijai. „Dabar tai pelkėjantis vandens telkinys, kurio vaizdas kasmet vis blogėja“, – sako R.Staponkus.

Pasak jo, užtvankos pertvarkymo darbų atidėliojimas – taip pat ne išeitis.

„Jeigu ne užtvankos rekonstrukcija, valymo darbai vis tiek turėtų būti vykdomi, tad geriau vieną kartą investuoti  į užtvankos sutvarkymą ir tinkamai išspręsti problemą, negu vis grįžti prie to paties klausimo“, – neabejoja R.Staponkus.