Į nerštavietes plaukinačios lašišos gali tapti lengvu grobiu pasipelnyti iš žuvų sumaniusiems brakonieriams. Todėl Baltijos priekrantėje keletą mėnesių bus sustiprinta kontrolė.

Aplinkosaugininkai iki šiol dažniausiai stebėdavo Kuršių mariose ir Nemuno delta į nerštavietes plaukiančias žuvis. Šiemet nuo rugsėjo-osios iki spalio 20 dienos bus stebima ir Baltijos jūros priekrantė, kur buriuojasi neršti plaukiančios lašišos.
Nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 20-osios daugiau dėmesio bus skiriama lašišų ir šlakių nerštavietėms apsaugoti.

Mūsų regione šios žuvys neršia Minijos, Veiviržo upėse, Nemuno intakuose. Įveikdamos įvairius upių slenksčius lašišos nuo Baltijos jūros nuplaukia neršti net iki 300 kilometrų į Nerį ir Vilnelę.

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis tikino, kad akcijos metu bus sustiprinta verslinės ir mėgėjiškos žvejybos kontrolė, tikrinami prie vandens važinėjantys įtartini automobiliai.
"Pasirašėme sutartis su policija ir pasieniečiais. Mums padėti atvyks Šiaulių regiono aplinkosaugininkai. Esame sudarę budėjimų prie pagrindinių upių grafiką", planus atskleidė Klaipėdos regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas einantis Raimondas Šatkauskas.

Jau šią savaitę pradedama tikrinti, kad Baltijos jūros priekrantėje iki trijų kilometrų nebūtų statomi lašišiniai tinklai, o pusę kilometrų ties uosto vartais - jokie tinklai.
Neršti plaukiančias pačias vertingiausias lašišines žuvis brakonieriai gaudo naudodami tinklus, durklus, kablius, o kai kurie net ir elektros srovę.

Prisidėti prie lašišinių žuvų išsaugojimo gali bet kuris žmogus. Pastebėjus brakonieriaujančius asmenis reikėtų paskambinti į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją tel. 367034.
Už neteisėtą lašišų gaudymą yra numatyta iki 700 litų bauda. Tačiau, jei šios žuvys gaudomos elektros įranga gali būti taikomas netgi laisvės atėmimas iki ketverių metų.