Savas verslas išgelbėjo nuo emigracijos | kl.lt

SAVAS VERSLAS IŠGELBĖJO NUO EMIGRACIJOS

Lietuvai išsaugojau jau keturis lietuvius – taip juokais apie savo verslą sako Žemaitijos sostinėje dizaino studiją "ADE Exclusive Design" įsteigęs Dainius Preimontas. Sprangios emigranto duonos ir pats jau spėjęs paragauti telšiškis patyrė, jog nuoširdžiai dirbant, atkakliai siekiant tikslo verčiau gerovę kurti gimtinėje nei tolimuose ir svetimuose kraštuose.

Lietuvai išsaugojau jau keturis lietuvius – taip juokais apie savo verslą sako Žemaitijos sostinėje dizaino studiją "ADE Exclusive Design" įsteigęs Dainius Preimontas. Sprangios emigranto duonos ir pats jau spėjęs paragauti telšiškis patyrė, jog nuoširdžiai dirbant, atkakliai siekiant tikslo verčiau gerovę kurti gimtinėje nei tolimuose ir svetimuose kraštuose.

Reklamoje buvo ne naujokas

Jei Dainiui reikėtų įvertinti, kada buvo lengviau – tada, kai mintys apie nuosavą verslą nė nekirbėjo, ar šiuo metu, – atsakymas būtų nevienareikšmiškas.

Anot pašnekovo, nebuvo lengva nei anuomet, kai reikėjo plėšytis per tris darbus, nei dabar, kai tenka būti atsakingam ne vien už save, bet ir darbuotojų komandą, nors ji kol kas ir nedidukė. Tačiau samdomo darbuotojo dalią patyręs telšiškis yra visiškai tikras, kad galimybė dirbti pačiam sau, įgyvendinti nevaržomai savo idėjas, sumanymus, yra gerokai pranašesnė pozicija.

Šiemet dvejų metų veiklos sukaktį mininčios įmonės veiklos baras – visos reklamos formos nuo idėjos iki jos įgyvendinimo, pradedant spaudos darbais ir baigiant vienetiniais suvenyrais.

Nors pats Dainius yra baigęs informatiką, iki imdamasis nuosavo verslo jau turėjo sukaupęs tam tikrą darbo reklamos srityje patirtį.

"Šioje veikloje neblogai sekėsi, todėl galiausiai apsisprendžiau nebesiblaškyti per tris darbus ir imtis kažko savo", – prisiminė pašnekovas.

Sužinojęs, kad gali pretenduoti į beveik beprocentinę Verslumo skatinimo fondo paskolą, už kurią garantavo bendrovė "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA), savo pirmuosius žingsnius telšiškis pradėjo nuo verslo plano.
Investavo į darbo priemones

"Pradiniam judėjimui turėjau šiek tiek savų lėšų, o gauta paskola buvo skirta graviravimo lazeriui įsigyti, nes nesinorėjo atsidaryti kaip paprastai reklamos firmai, kuri neturi jokio pagrindo. Žinoma, pirkau jį iš naudotos įrangos aukciono, kad tai nebūtų didžiulė investicija, be to, iš tų pačių pinigų dar pavyko įsigyti spausdintuvą", – vardijo pašnekovas.

Telšiškis INVEGAI taip pat pateikė ir paraišką darbuotojų darbo užmokesčio išlaidoms dalinai kompensuoti.

"Gauta paskola veiklos pradžiai buvo labai ženkli pagalba. Žinoma, vis tiek nebūčiau atsisakęs savo idėjos, bet būtų buvę gerokai sudėtingiau. O dabar nereikėjo minti bankų slenksčių, viskas buvo kur kas paprasčiau", – kalbėjo pradedantysis verslininkas.

Nors neretai tenka dirbti ir viršvalandžius, Dainius dejuoti nelinkęs.

"Nėra taip, kad paėmei kastuvą, nukasei porą metrų ir tavo diena "užskaityta". Juo labiau kad ir šūkį pasirinkome: "Nėra idėjos, kurios negalime įgyvendinti", tad užsakovai tuo naudojasi – sako, juk jums viskas įmanoma. Žinoma, kad įmanoma, bet tam reikia investuoti daugiau laiko", – šypsojosi pašnekovas.

Nors didelių pelnų kol kas negeneruoja, verslininkas džiaugėsi, kad verslas laikosi stabiliai, o užsakymų apimtys nuosekliai didėja. Šiandien įmonės paslaugų geografija apima ne tik įvairius Lietuvos regionus – vieno užsakymo telšiškis jau sulaukė ir iš Švedijos.

Reikia stipresnio postūmio

"Faktiškai pirmus metus dirbau vienas pats. Tik kai darbai labai prispirdavo, samdydavausi pagalbos iš šalies, o jau šiandien vos spėjame apsisukti ir keturiese", – pasidžiaugė įmonės vadovas.

Pašnekovas prisipažino, jog šiandieninė patirtis pakeitė ir jo paties nuostatas, mąstyseną.

"Prieš porą metų turėjau baimių, kad tik kas nors nenukopijuotų, "nepavogtų" idėjų, todėl stengiausi išsiversti pats vienas. Tačiau šiandien manau, jog svarbiausia, kad žmogus galėtų dirbti, sukurtų pridėtinę vertę, nesvarbu, kad kažko išmokęs iš manęs išeis kažkur kitur", – kalbėjo įmonės įkūrėjas.

Dainius neneigė, jog iššūkių nestigo ne tik žengiant pirmuosius žingsnius, jų kupina ir verslininko kasdienybė.

"Visada privalai surinkti lėšų "krepšelį", kad atsiskaitytum ir su "Sodra", ir su Valstybine mokesčių inspekcija, susimokėtum už patalpų nuomą. Nors išlaidos ir buvo apskaičiuotos verslo plane, tačiau ne visada teorija idealiai sutampa su praktika. Papildomų lėšų teko skolintis ir iš tėvų, ir iš draugų, tačiau šias skolas jau baigiu atiduoti", – pasidžiaugė pašnekovas.

Dainius linkęs manyti, jog daugeliui tautiečių imtis savo verslo pritrūksta kažkokio lūžio, stipresnio postūmio.
"Gal nuskambės grubokai, tačiau kartais tiesiog reikia spyrio į sėdynę, – juokėsi pašnekovas. – Svarbiausia – pradėti, užsikabinti. Juo labiau kad yra nemažai galimybių, palengvinančių verslo pradžią. Tenka pastebėti, kad kai kurie žmonės pasitraukia, nuleidžia rankas, kai tik užklumpa pirmieji sunkumai, bet juk pradžia visada būna sunki."

Namie ir sienos palaiko

Pašnekovo teigimu, šiandien jo aplinkoje yra nemažai aktyvių, verslių žmonių.

"Jei kas prieš daugiau nei dvejus metus būtų paklausęs, ar lietuviai yra verslūs, turbūt būčiau sakęs, kad jie tik į užsienį važiuoja. Buvau ten ir aš, bet atsikandau emigranto duonos. Gal ir saugiau dirbant svetur turėti kokį stabilų darbelį, bet vis tiek į tave visada žiūrės kaip į imigrantą", – patyrė telšiškis.

Kalbėdamas apie verslo galimybes skirtingose vietovėse, Dainius linkęs manyti, kad mažesniame mieste, viena vertus, rinka yra siauresnė, tad tenka ieškoti platesnių veiklos horizontų, kita vertus, mažesnė ir konkurencija, tad tokioje rinkoje sąlygiškai lengviau ir įsitvirtinti.

Telšių rajono smulkiųjų verslininkų asociacijos prezidentas Mantas Vaškys linkęs manyti, kad tiek pačiame regione, tiek mieste verslui aplinkybės yra gana palankios.

"Žmonės baigia mokslus, įgyja šiek tiek praktikos ir imasi kažkokios veiklos, kiti tęsia šeimos verslą. Didžioji dalis, žinoma, sukasi smulkiajame versle", – teigė M.Vaškys.

Pašnekovo manymu, didžiausia problema, su kuria susiduria visi šalies verslininkai, nepriklausomai nuo regiono, – mokestinė sistema. "Dar nesuteikęs paslaugos ir nieko nepardavęs, jau turi turėti lėšų įvairiausiems mokesčiams. Tai verslininkus, ypač pradedančiuosius, spaudžia į kampą", – mano M.Vaškys.

Tačiau pašnekovas pripažino, kad tokią situaciją "amortizuoja" ne tik INVEGA, bet ir kitų struktūrų, kaip antai Darbo birža, siūlomos priemonės verslumui skatinti.
M.Vaškys pasakojo, jog Telšių rajono smulkiųjų verslininkų asociacija norintiesiems pasinaudoti tokiomis galimybėmis suteikia konsultacijas, organizuoja informacinius seminarus.

Trūksta modernių įmonių

Tiek Telšių rajono verslo, tiek valdžios atstovai pripažįsta, jog regione stinga novatoriškų verslo idėjų.

"Dominuojantys Telšių regione sektoriai – žemės ūkis, statyba, apdirbamoji pieno, mėsos pramonė, transportas, prekyba, paslaugų sektorius. Tačiau stinga modernių ir konkurencingų pramonės ir verslo įmonių, diegiančių inovacijas ir naujas technologijas", – įvardijo Telšių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Laima Simanauskienė.

Pašnekovė teigė nematanti kažkokių išorinių trukdžių jauniems žmonėms imtis nuosavo verslo, veikiau linkusi manyti, kad dažniau trūksta iniciatyvos bei pradinio kapitalo.

Praėjusių metų Statistikos departamento duomenimis, Telšių rajone gyventojų verslumo lygis (veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų) buvo žemesnis už šalies vidurkį (22) ir sudarė 13,8.

Anot L.Simanauskienės, nors atskirų priemonių remti jaunimo verslumui nėra, tačiau regiono valdžia taip pat investuoja į šią sritį – jauni žmonės gali kreiptis paramos pagal Telšių rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programą.

Finansinė parama verslo pradžiai

Paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) gali pasinaudoti labai mažos, mažos įmonės (iki 1 metų) bei pradedantieji verslininkai. Lengvatinės paskolos dydis – iki 86 tūkst. litų.

Gavusieji VSF paskolą gali ne tik pasinaudoti INVEGA garantija (iki 80 proc. paskolos sumos), susigrąžinti 95 proc. sumokėtų palūkanų, bet ir gauti kompensaciją už dalį darbuotojų darbo užmokesčio pagal priemonę "Subsidijos verslumui skatinti".

Priemonės finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis.
Paraiškas bendrovei INVEGA reikia pateikti iki 2014 m. gegužės 31 dienos.

Daugiau informacijos: invega.lt.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS