Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisas: už balsavo 84 Seimo nariai, prieš nebuvo, o septyni susilaikė.
„Per pastaruosius metus pasikeitė tiek geopolitinė situacija, tiek uosto veiklos sąlygos, Rusijos agresija prieš Ukrainą pakeitė regiono logistikos srautus, nutrūko dalis tranzito krovinių, o konkurencija tarp Baltijos jūros regiono uostų dėl naujų krovinių ir investicijų tik didėja, todėl atsirado poreikis atnaujinti ir modernizuoti esamą teisinį reguliavimą“, – pristatydama pataisas sakė susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.
Jeigu Seimas priimtų inicijuojamas pataisas, įstatyme neliktų nuorodos į konkretų valdymo modelį, tačiau planuojama įtvirtinti vienpakopį.
Skelbta, kad planuojama atsisakyti stebėtojų tarybos, be to, keistųsi ir valdybos modelis – joje būtų trys nepriklausomi nariai ir du deleguoti akcininkės – valstybės. Šiuo metu valdyboje dirba įmonės darbuotojai.
Taip pat siūloma nustatyti aiškesnį uosto valdymo funkcijų atskyrimą, įtvirtinti nuostatas, leisiančias riboti ar stabdyti laivybą uoste, jei pasikeičia geopolitinė situacija arba kyla grėsmės valstybės saugumui.
Numatoma įtvirtinti koncesijų bei uosto žemės nuomos tvarką, išplėsti infrastruktūros gerinimo ar sukūrimo nuostatas, sustiprinti aplinkosaugos priemones uosto akvatorijoje ir užtikrinti švarios vandens aplinkos išsaugojimą.
Be to, siekiama numatyti, kad uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas, o uosto žemė – prijungiant uosto akvatorijos dalis, kurios statant uosto infrastruktūros statinius buvo užpiltos.
Klaipėdos uostas pernai perkrovė 39 mln. tonų krovinių – 10 proc. daugiau nei užpernai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)