Prieš 168 metus pastatyta Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia gerai žinoma kiekvienam, kas yra bent kartą važiavęs iš Klaipėdos į Šilutę.

Šventinimo iškilmės šioje bažnyčioje įvyko 1857 m. spalio 9 d. Kada ant šios bažnyčios sienos atsirado trianguliacijos ženklas, kol kas nežinia. Tai buvo nedidukas, metalinis, apvalus, į raudoną plytą įmontuotas ženklas, žymintis, kad ši vieta yra aukščiau jūros lygio 15,579 metro.

Kaip paaiškino istorikas dr. Dainius Elertas, tokie geodeziniai ženklai prieš 100 ir daugiau metų buvo statomi ant vietovės taškų, vadinamųjų trigonometrinių punktų, kurie sudaro trianguliacijos tinklą.

Šie ženklai reikalingi nustatant tikslią vietovių padėtį. Šiuo metu tokiems tikslams naudojami GPS prietaisai.

Dabar senieji trianguliacijos ženklai vis dar vertingi ne tik dėl juose užfiksuotos informacijos, bet ir kaip jų įrengimo laikmečio mokslo lygio paminklai.

Įrašas ant Saugų bažnyčios ženklo bylojo, kad jis yra Prūsijos karalystės daiktas. Ši valstybė gyvavo iki 1918 m, kai baigėsi Pirmasis pasaulinis karas.

Savaitgalį Saugų bažnyčios kieme vyko šventė, buvo atidengtas suoliukas, skirtas dviem šio krašto šviesuoliams Jonams Užpurviams. Bendruomenė sėdo prie bendro stalo, uždengto mėlyna staltiese, todėl vakaras pavadintas mėlynąja vakariene.

Šios šventės metu vienas bendruomenės narys kunigui Mindaugui Žilinskiui ir pranešė, kad dingo senasis bažnyčios sienoje ne trumpiau šimtmečio buvęs ženklas.

„Buvau šokiruotas. Supratau, kad vagys darbavosi labai profesionaliai. Iš plytos kaltais iškalė ženklą, o tą vietą, kad nebūtų taip žymu, užklijavo plytos gabalu ir nudažė raudonai. Akivaizdu, kad taip siekta paslėpti nusikaltimą“, – teigė kunigas.

Kada įvykdyta ši vagystė, galima tik spėti. Mat kunigas M. Žilinskis paprastai fotografuoja bažnyčioje ir jos kieme vykstančius renginius. Nuotraukos liudija, kad pernai liepą ženklas dar buvo, o gruodį, advento pradžioje jo jau nuotraukose nebematyti.

Kunigas mano, kad tokią piktadarybę galėjo įvykdyti tik gavęs užsakymą žmogus.

Pirmadienį M. Žilinskis ketino apie vagystę pranešti policijai. Abejodamas, ar po tiek laiko įmanoma išaiškinti kaltininką ir rasti pagrobtą daiktą, jis vis tik įsitikinęs, kad nutylėti apie tai nevalia.