– Koks šiuo metu viešbučių užimtumas?
– Galiu pasakyti labai tiesiogiai, nes Palangoje esu nuo liepos 1 dienos. Per tą laiką geros buvo lygiai dvi su puse dienos. Restoranai, matyt, šioje situacijoje laimi, nes žmonės nelabai turi ką veikti. Nuolat lyja, todėl jie dažniau eina į restoranus.
Viešbučius žmonės dažniausiai rezervuojasi iš anksto, todėl svečių yra, ypač jei rezervacijų negalima nemokamai atšaukti. Be abejo, žmonės atvyksta, tačiau sprendžiant iš automobilių skaičiaus stovėjimo aikštelėse, beveik visą savaitę jose buvo pilna laisvų vietų. Tai labai netipiška. Kai tik oras atšilo, prieš porą dienų aikštelės jau buvo perpildytos.
Situacija labai banguojanti. Sakyčiau, kad liepa iki šiol yra labai netipiška ir neprognozuojama. Paprastai po Joninių prasidėdavo gerasis laikas, kai verslas ūždavo. Dabar žmonių padaugėjo tik prieš porą dienų ir viešbučiuose jau gerokai daugiau užimtų vietų. Užimtumas šiuo metu yra pakankamai didelis.
Be to, artėja 1006 km lenktynės Palangoje. Manau, kad dėl to suvažiuos tam tikra auditorija ir žmonių iš tiesų bus nemažai.
Esame labai priklausomi nuo oro. Viešbučiai Druskininkuose ar Birštone, kurie turi daug paslaugų, SPA, baseinus, masažus ir kitų veiklų, šioje situacijoje turi pranašumą. Kai žmonės negali eiti prie jūros, jie naudojasi viešbučio paslaugomis. Tokie viešbučiai, be abejo, laimi ir sezoniškumą jaučia mažiau.
– Ar šią vasarą užsienio turistai atranda Lietuvą?
– Vietinis turizmas mažėja. Pagal statistiką, bent jau praėjusiais metais užsienio turistų skaičius augo. Jų daugiau jaučiama sostinėje ir kurortuose, bet vis tiek ne tiek, kiek norėtume.
Vietiniai gyventojai, matyt, pasižiūrėję į prognozes, vis dažniau renkasi keliones į užsienį. Šiemet tai labai jaučiama. Nesinori nuolat per žinias girdėti kalbų apie blogą orą ir apie tai, kaip Lietuvoje blogai. Tai taip pat veikia žmones. Įvairūs geltonieji perspėjimai, audros, nors lietus kartais palyja tik valandą, psichologiškai daro didelį poveikį.
Jeigu daugiau kalbėtume, kad viskas yra gerai, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga, ir kad bet koks oras Lietuvoje gali būti geras, galbūt atsirastų daugiau pozityvumo.
– Kartais palyginamos ir kainos – sakoma, kad užsienyje pigiau nei Lietuvoje.
– Taip, visiškai teisingai. Pas mus mokestinė sistema sukurta taip, kad verslą būtų galima žlugdyti, ypač maitinimo verslą. Niekas nežiūri, kiek PVM sudaro čekyje, bet galutinę kainą lemia keli veiksniai.
Pavyzdžiui, Ispanijoje PVM siekia 7–10 proc., Lenkijoje – 5 proc., Airijoje – 9 proc., Vokietijoje – 7 proc. Šalys nusprendžia, ar nori vystyti smulkųjį verslą, ar jį žlugdyti. Lietuva pasirinko žlugdyti – pas mus PVM siekia 21 proc., ir tai labai jaučiasi galutinėje kainoje.
Dar vienas veiksnys – nuolatinis minimalaus atlyginimo kėlimas tokiu tempu, kurio verslas nebepakelia. Profsąjungos ir Vyriausybė sutaria kelti daugiau, nei verslas pajėgus. Visi supranta, kad atlyginimus po truputį kelti reikia, bet Trišalėje taryboje visada deramasi, verslas pasako, kiek galėtų kelti, tačiau į tai neatsižvelgiama.
Valstybė pamiršo kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį, nors per COVID-19 buvo žadėta tai daryti lygiagrečiai – kelti ir minimalų atlyginimą, ir NPD.
– Ar iš tiesų sunku rasti sezoninių darbuotojų?
– Sezoninių darbuotojų trūksta visada. Tačiau tai ne šių metų, o nuolatinė problema, kuri dabar dar labiau pagilėjo. Vis dėlto tai visos Europos problema, ne tik Lietuvos. Vietinių darbuotojų tiesiog neliko. Nežinau, ar pas mus pašalpos per didelės, ar yra kokia kita tikroji problema.
Labiausiai trūksta padavėjų, virėjų ir pagalbinių darbuotojų virtuvėje. Dabar daug darbuotojų atsivežama iš Filipinų – jų būna po kelis šimtus, ypač didesnėse įmonėse. Jie paslaugų srityje dirba tikrai gerai.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)