„Šiukšlių fabrikas“ Dumpiuose: čia atliekama liūto dalis rūšiavimo darbų | kl.lt

„ŠIUKŠLIŲ FABRIKAS“ DUMPIUOSE: ČIA ATLIEKAMA LIŪTO DALIS RŪŠIAVIMO DARBŲ

  • 1

Kaip veikia ekologiška atliekų tvarkymo sistema? Europos Sąjungos valstybėse ji funkcionuoja dviem ciklais. Pirmasis – tai, ką daro gyventojai ir verslo subjektai: rūšiuoja atliekas ir išskirsto į atitinkamus konteinerius arba pristato į specialias surinkimo vietas, pavyzdžiui, didžiųjų ir žaliųjų atliekų aikšteles. Na o antrasis ciklas prasideda tuomet, kai šiukšliavežė išvažiuoja iš kiemo ir išgabena atliekas. Išgabena kur? Išrūšiuotas plastikas, popierius ir stiklas išvežamas perdirbimui. O tai, ką išmetame į bendrą komunalinių atliekų konteinerį, daugumos manymu, išverčiama į sąvartyną. Tačiau tai mitas. Iš tikro jau penkerius metus Klaipėdos regione daugiau nei 90 procentų komunalinių atliekų sąvartyno net nepasiekia. Mūsų šiukšliadėžių turinys nuvežamas į prie Dumpių sąvartyno esančius rūšiavimo įrenginius, paprastų žmonių vadinamus „šiukšlių fabriku“, kur atliekos paverčiamos antrinėmis žaliavomis arba gamtai nekenksminga mineraline medžiaga – šlaku.

Preciziškas rūšiavimas

Išoriškai rūšiavimo įrenginių pastatas gal ir panašus į fabriką, bet jame tikrai niekas negaminama. Įrenginių paskirtis – atskirti ir išrūšiuoti įvairias atliekas. Tai, ko namie ar biuruose nepadaro žmonės, išrūšiuoja mechanizmai.

Kad būtų lengviau išrūšiuoti atliekas, priėmimo patalpoje jos susmulkinamos iki 30 centimetrų dydžio. Kitame etape iš konvejeriu slenkančio margo srauto vibraciniu sijotuvu atskiriamos birios medžiagos – žvyras, smėlis, žemės, kurios vėliau panaudojamos sąvartyno formavimui.

KRATC nuotr.

Magnetais iš susmulkintų atliekų išrenkami metalai, specialus rūšiavimo įrenginys – balistinis separatorius – atskiria polietileno plėveles, popierių, įvairias pakuotes. Programuojamas infraraudonųjų spindulių separatorius sugeba atskirti įvairias plastiko rūšis, nes ne visos plastiko atliekos gali būti perdirbamos. Galų gale prie konvejerio stovintys darbuotojai iš dviem elevatoriais slenkančių atliekų srauto išrenka mechanizmų nepastebėtas vertingas ir perdirbimui dar tinkamas antrines žaliavas. Tai, kas lieka po rūšiavimo, išvežama į „Fortum Klaipėda“ jėgainę ir sudeginama pagaminant elektros ir šilumos energiją.

Tiesa, krosnyje atliekų kelias nesibaigia: sudeginus 1 toną atliekų į sąvartyną grįžta apie 200 kg šlako, kuris dar kartą išrūšiuojamas: išrenkamas nesudegęs juodas ir spalvotas metalas, o šlakas išsijojamas į 4 skirtingo dydžio frakcijas. Tai puiki statybinė medžiaga, kuri pasaulyje kaip žvyro pakaitas naudojama įrengiant kelius ir gaminant statybines konstrukcijas.

KRATC nuotr.

„Svarbiausias ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos tikslas, kad atliekos negultų į sąvartynus, o būtų perdirbamos, panaudojamos kurui, energijos gamybai arba gražinamos gamtai nekenksmingame pavidale“, – aiškino Šarūnas Reikalas, Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius.

Pernai septynias Klaipėdos regiono savivaldybes aptarnaujančiame Dumpių sąvartyne iš atgabentų 170386 tonų komunalinių atliekų buvo pašalinta tik 8,6 proc. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus sąvartynuose 2035 m. bus galima šalinti ne daugiau kaip 10 proc. komunalinių atliekų. Šį rodiklį KRATC pasiekė ir išlaiko nuo 2016 m., kai pradėjo atliekas rūšiuoti „atliekų fabrike“.

Kvapams suvaldyti – moderniausios technologijos

Savaime suprantama, kad iš septynių savivaldybių visas regiono atliekas suvežus į Dumpius čia turėtų būti pačių nemaloniausių kvapų zona. Tačiau mokslo ir inžinerijos pasiekimai leidžia neutralizuoti kad ir nemaloniausius aromatus.

KRATC nuotr.

„Kadangi visos komunalinės atliekos iškraunamos ir rūšiuojamos uždaroje patalpoje, pagrindinė mūsų užduotis neišleisti kvapų į lauką ir juos neutralizuoti visais įmanomais būdais. Tam esame pasitelkę moderniausias technologijas ir preparatus“, – sakė Š. Reikalas

Statant rūšiavimo įrenginių cechą iškart buvo suprojektuoti ir įrengti galingi biofiltrai, siurbiantys orą iš patalpų ir išvalantys jį iki bekvapės būsenos.

Svarbiausias ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos tikslas, kad atliekos negultų į sąvartynus, o būtų perdirbamos, panaudojamos kurui, energijos gamybai arba gražinamos gamtai nekenksmingame pavidale.

Kad dar labiau sumažinti kvapų sklaidą KRATC papildomai priėmimo patalpoje ant angaro lubų ir sienų konstrukcijų yra įrengė purkštukus, kurie nuolatos skleidžia į rūką panašią dulksną. Kartu su vandens lašeliais į patalpos orą patenka „AirBorn“ preparatai iki 500000 kartų neutralizuojantys nemalonių kvapų sklaidą.

Dar viena technologija – probiotikai. Rūšiavimo procese atliekos ant konvejerio apipurškiamos probiotikais - skysčiu, kuris stabdo puvimo procesus ir tuo pačiu naikina nemalonius kvapus.

Po darbo valandų, kai rūšiavimo įrenginiai išjungiami, patalpose į darbą paleidžiami ozonatoriai, kurių pagalba naikinamos bakterijos, pelėsiai, grybeliai, virusai, suskaidomos sveikatai pavojingos toksinės ir cheminės medžiagos, pašalinami visi nemalonūs kvapai ir netgi sunaikinami smulkūs parazitai.

KRATC nuotr.

Kadangi dalis komunalinių atliekų vis dar patenka į sąvartyno kaupą, toje šlaito dalyje kur jos deponuojamos yra pastatoma kilnojama kvapo neutralizavimo įranga – „AirBorn“ purkštuvai. Jie perkeliami atsižvelgiant į vėjo kryptį, kad vandens dulksnos siena neleistų nemaloniems kvapams sklisti už sąvartyno teritorijos ribų.

Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimų, Dumpių sąvartyne kvapų koncentracija yra daug žemesnė už leistinas normas. O iš visų Dumpiuose veikiančių įmonių sąvartyno kvapų intensyvumas pats silpniausias, dešimtimis kartų mažesnis už kaimynų. Visgi, žiūrint į ateitį, KRATC siekiamybė yra iš sąvartyno visiškai eliminuoti kvapų sklaidą. Tam galėtų pasitarnauti ir po metų kitų Lietuvoje prasidėsiantis maisto atliekų rūšiavimas, ir pačių atliekų tvarkytojų technologiniai sprendimai.

KRATC nuotr.

„Ekologijos entuziastai kelia sau tikslą „Zero Waste“ – nulis nerūšiuotų atliekų buityje, kad žmonės naudotų kuo mažiau pakuočių, rūbų, daiktų ir taip planetoje mažintų atliekų kiekį. Mūsų, atliekų sistemos administratorių, tikslas kitoks: „Zero Landfill“ - nulis atliekų į sąvartyną. Tai susiję ne tik su ekologija, kvapais, bet ir su mūsų visų mokamais mokesčiais. Už kiekvieną į sąvartyną laidojamą atliekų toną tenka sumokėti valstybinį sąvartyno mokestį. Šiemet jis yra 5 eurai, kitąmet didės iki 10, o ateityje planuojama didinti iki 30 eurų už toną. Tad visi turime išmokti rūšiuoti dar stropiau. Žmonės - namuose, verslininkai – biuruose ir gamybos vietose, o mes – tobulindami savo įrangą ir procesus“, –argumentavo Š. Reikalas.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

As

Svarbus Liubinsko reklaminis straipsnis

SUSIJUSIOS NAUJIENOS