Prieš porą metų liepsnojo Pagėgių bažnyčia – užsidegė remontuojamas stogas. Laimei, žmonės nenukentėjo ir bažnytines vertybes pavyko išnešti lauk. Per Nepriklausomybės laiką šalyje degė mažiausiai 15 bažnyčių.

XVII amžiuje statytos pirmosios medinės Kartenos bažnyčios taip pat neliko, nes XIX amžiuje ją pasiglemžė liepsnos.

„Parapijiečiai 1875 metais nutarė, kad nori pastatyti mūrinę bažnyčią, bet, deja, caro valdžia to daryti neleido. Ir 1875 metais bažnyčia buvo pradėta statyti tikinčiųjų lėšomis, o 1881 metais ji buvo konsegruota“, – pasakojo klebonas Algirdas Lukšas.

Klebonas sakė, kad bažnyčia vertinga, nes yra saugoma valstybės kaip kultūros paveldo vertybė. Karteniškiai ypač didžiuojasi senais vargonais. Žaibolaidis ir priešgaisrinė signalizacija bažnyčioje įrengti, tik bažnyčia neapdrausta.

„Turėjau pokalbį su vienu žmogumi. Sakau, kad nedraudžia tos mūsų bažnyčios, nenori draudimo kompanijos būti atsakingos. Tai ir iškėlė klausimą – kiekvieną bakužę draudžia, o tai, kas iš tiesų būtų reikalinga palikti ateities kartoms ir gelbėti, nelabai nori“, – teigė A. Lukšas.

LNK stop kadras.

Kretingos rajone iš 14 bažnyčių net 9 yra saugomas kultūros paveldas.

„Tai yra visokių orų, kataklizmų, uraganai kyla. Pradeda bokštas švilpauti tada, kai vėjas užkyla, gali nulaužti, sudegti, visko gali būt“, – tikino vienuolė.

„Menkniekius draudžiam, o čia“, – piktinosi moteris.

Kretingos valdžia skyrė 15 tūkst. eurų, kad visos bažnyčios rajone būtų apdraustos, ir nustėro gavusi draudikų atsaką.

„Gavome tik dvejoms bažnyčioms pasiūlymą, bet pirmiausia – kosminė kaina. Viena bažnyčia – 4 tūkstančiai, kita – 1,5 tūkstančio, ir tai yra geriausios būklės bažnyčios. Visos kitos – dalis jų medinės, o tai rizikinga. Įvykus gaisrui, atstatyti jas savivalda neturėtų pajėgumų“, – aiškino Kretingos meras Antanas Kalnius.

Esą praktika rodo, kad atstatant šventoves prireikia kelių dešimčių milijonų. Kretingiškius papiktino draudikų požiūris.

„Jeigu paskaičius kai kurių draudimo bendrovių pateiktas ataskaitas, kai kuriose net yra įrašyta, kad bažnyčių nedrausti. Suprantu, kad tai rizikinga, bet manau, riziką turėtume visi sąžiningai prisiimti“, – tvirtino A. Kalnius.

LNK stop kadras.

Draudikų asociacija aiškino, kad bažnyčias rizikinga drausti.

„Matome, kokia bažnyčių būklė, ypač regionuose – dažnai neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, nėra dažnai naudojamos, tik prieš sekmadienines mišias, nenaudojamos priešgaisrinės sistemos, ir visa tai susideda į neigiamą gumulą, kada draudikai nenori drausti šitų objektų“, – kalbėjo Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

Draudikai tikino, kad ir bažnyčių vertę sudėtinga nustatyti.

„Kultūros paveldo objektuose labai sunku nustatyti, kas tikroji atstatymo kaina, ir ji gali keistis dešimtimis, šimtais kartų. Jei kalbame apie kultūros paveldo kilnojamus daiktus, jų vertė net sunkiai įvertinama“, – tvirtino A. Romanovskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kretingos meras turi idėją, kaip būtų galima išsiversti be draudikų.

„Neatmetu galimybės, kad kreipsimės į Vyriausybę, kad nueitume kitu keliu. Gal galėtų savivaldybės mokėti per metus kaip į garantinį fondą ir, visoms savivaldybėms susidėjus, įvykus nelaimingam atsitikimui, iš fondo būtų galima pasiimti sukauptas lėšas“, – samprotavo Kretingos meras.

Tokia pat situacija ir Klaipėdos rajone – čia iš 13 bažnyčių draudimas pasiūlytas tik 2, ir ne medinėms.