SMELTĖS KVARTALE – LYG ZIMBABVĖJE

Smeltės kvartalo gyventojai sudėti ginklų kovoje su triukšmo ir taršos skleidėjais nežada. Anot žmonių, aplink kvartalą įsikūrusios įmonės kaip reikiant kartina jų gyvenimą. Gyventojai skundžiasi ne tik nepakeliamu triukšmu, nuolat teršiamomis gatvėmis, bet ir institucijų neveiksnumu.

Problemų – virtinė

Triukšmas visą parą – viena iš nedaugelio problemų, kurios kamuoja Smeltės kvartalo gyventojus.

Žmonės skundžiasi, kad esą gyvena apsupti ne tik triukšmo, bet ir taršos šaltinių.

Viešai buvo skundžiamasi dėl neva nuolat girdimų garsų, kurie sklinda kraunant ir pervežant metalo laužą bei krovinius, žmonės nepatenkinti krovinių terminalo "Kaminera" veikla.

Pasak gyventojų, suaugę ir vaikai jau seniai pamiršo, ką reiškia ramus miegas.

Situaciją apsunkina ir kitos netoliese įsikūrusios uosto įmonės, bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", kiti teritoriją iš visų pusių supantys ūkio subjektai.

Kaip dar vieną problemą gyventojai įvardijo gatvėse dažnai besimėtančias metalo nuolaužas, durpes, kurios išbyra iš krovinius gabenančio transporto ir teršia gatves.

Kvartale gyvena apie 800 žmonių, tačiau į jų bėdas ne vieną dešimtmetį valdininkai žvelgė pro pirštus.

Atsižvelgiant į vis augantį žmonių nepasitenkinimą pirmadienį miesto rotušėje surengtas susitikimas su Smeltės bendruomenės nariais, kuriame dalyvavo savivaldybės atstovai, aplinkosaugininkai, policijos pareigūnai, "Kamineros" krovinių terminalo, uosto direkcijos atstovai.

Gyvenimas – tarsi Afrikoje

Žodžiu, atrodo, kad gyvename Zimbabvėje, neturime nei kaip išmatuoti, nei ką išmatuoti.

"Situacija tęsiasi gana ilgą laiką. Jau daugiau kaip metai, kai pradėjome kreiptis į įvairias institucijas. Bandėme išsiaiškinti, ar galime situaciją pagerinti, tačiau, pasirodo, tai yra visiškas akligatvis. Neturime duomenų, ar tokia situacija baisi, kaip mes piešiame. Reikalai įgauna farso formą, atrodo, kad nenorima nustatyti tikrų faktų. Laboratorinių tyrimų neturime. Policija sako, kad triukšmas yra, bet neturi kuo išmatuoti, tyrimas nutraukiamas ir liekame prie pradinės situacijos. Tie patys dalykai vyksta ir dėl geležinkelio. Žodžiu, atrodo, kad gyvename Zimbabvėje, neturime nei kaip išmatuoti, nei ką išmatuoti. Turbūt visos institucijos suinteresuotos, kad faktinių duomenų ir aplinkybių nustatyta nebūtų, o gyventojų jutimai yra labai subjektyvūs", – piktinosi Smeltės bendruomenės atstovas Virgilijus Lisauskas.

Susijaudinęs vyras sunkiai tramdė emocijas ir negailėjo kritikos strėlių, pasak jo, triukšmo pažaboti nesiimančioms institucijoms ir "Kamineros" atstovams.

Nors nuo triukšmo kone kasdien kenčia šimtai gyventojų, norint įrodyti faktą, žmonių liudijimų nepakanka, tyrimų stokojama, todėl gyventojų rankos yra surištos.

"Kai kas nors ko nors nepagauna, veikiausiai jo ir negaudo", – spėjo V.Lisauskas.

Pietinę dalį pamiršo?

Bendruomenės atstovui antrino ir individualių namų savininkų bendrijos "Smeltė" pirmininkas Tadas Baltuonis, kuris išdėstė pagrindines problemos priežastis.

"Pagrindinės žmones kamuojančios problemos kyla dėl triukšmo, kurį kelia uostas, transportas ir geležinkelis. Situaciją apsunkina dulkės, kylančios dėl uosto krovos, automobilių, geležinkelio eismo. Gatvės taip pat yra nelaistomos, nevalomos", – dėstė pirmininkas.

T.Baltuonis iškėlė klausimą, kodėl šiuo metu visų aplinkosaugininkų ir valdžios atstovų akys kažkodėl nukreiptos tik į Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Klasco" veiklą, pamirštant pietinėje miesto dalyje aktyviai veikiančias uosto krovos kompanijas.

Anot bendruomenės pirmininko, dėl susidariusios situacijos nereikėtų atsigręžti tik į krovinių terminalo "Kaminera" veiklą.

"Yra ne tik "Kaminera", bet taip pat ir kitos. Šios kompanijos taip pat krauna metalo laužą. Nereikėtų visų strėlių paleisti vien į "Kaminerą", – kalbėjo T.Baltuonis.

Augant gyventojų nepasitenkinimo bangai, rugpjūčio 12-ąją prieš pat vidurnaktį vicemeras Arūnas Barbšys drauge su aplinkosaugininkais ir kitais atsakingais asmenimis nuvyko į Smeltės kvartalą savo akimis pamatyti, kas taip kartina gyvenimą kvartalo gyventojams.

"Bendruomenės "Smeltė" narių buvau pakviestas atvykti prieš vidurnaktį, kai vyko krova. Triukšmas buvo tikrai didžiulis. Kvietėme policijos pareigūnus, tačiau sulaukėme atsakymo, kad triukšmas neišmatuotas ir tyrimas nutraukiamas. Jokių veiksmų imtasi nebuvo", – teigė užvakar susitikime taip pat dalyvavęs A.Barbšys.

Darbo laiko nekeis

"Esame vienintelė krovos kompanija, kuri neturi geležinkelio, o dvi teritorijas, kurios viena nuo kitos išsidėsčiusios keturių kilometrų atstumu. Krovinius tarp teritorijų mums reikalinga vežti ir dieną, ir naktį, kitaip neįvykdysime įsipareigojimų uosto direkcijai. Mažinti krovinių krovos mastų tikrai negalime. Pasitaiko atvejų, kad kroviniai krenta iš automobilių, tačiau turime techniką, žmones, kurie prižiūri kelius, kai važiuoja mūsų transporto priemonės. Tačiau transporto priemones samdome ne visada, kartais klientai krovinius į mūsų teritoriją atveža patys. Tokiais atvejais situacijos susekti tikrai negalime", – kalbėjo "Kamineros" krovinių terminalo vadovas Vaidas Intas.

Pasak V.Into, siekiant sumažinti transporto keliamą triukšmą, uosto direkcijai buvo parengtas raštas, kuriuo prašyta sutvarkyti Senosios Smiltelės gatvę.

Gatvė, pervaža – tragiškos būklės.

"Gatvė, pervaža – tragiškos būklės. Kelias buvo tik simboliškai aptvarkytas iš pakraščių, šuliniai nesutvarkyti, per juos važiuojant kyla didžiulis triukšmas", – teigė krovinių terminalo vadovas.

V.Into teigimu, prieš kurį laiką sprendžiant triukšmo problemą buvo sumodeliuota keturių metrų aukščio nuo garso sauganti sienutė, tačiau Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas nustatė, kad ji norimo rezultato neduos.

Anot specialistų, siekiant žymesnio poveikio reikalinga įrengti bent aštuonių metrų aukščio sienutę, kuri turėtų atsirasti jau iki metų pabaigos.

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas tikino, kad direkcija imsis priemonių padėti išspręsti klausimą dėl taršos.

"Esame atsakingi tik už taršos likvidavimą vandenyje. Leidimų krovos darbams neišduodame ir bausti negalime. Visgi kontrolę vykdome. Konkrečiai "Kamineros" atveju stotelės neturime, tačiau apsvarstysime galimybę  pastatyti taršos matavimo stotelę, kuri padės aplinkosaugininkams vykdyti monitoringą", – žadėjo A.Drungilas.

Pirks triukšmo matuoklį?

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vadas Mindaugas Džermeika teigė, kad pastaraisiais mėnesiais kvartalo gyventojai ne kartą pranešė apie triukšmą ir iš sunkiasvorių krovininių automobilių ant gatvių byrančius krovinius.

Kelių policijos vadas patikino, kad artimiausiu metu policijos pareigūnai triukšmą išmatuos specialiu matavimo prietaisu.

"Triukšmo matuoklis, mano žiniomis, jau yra nupirktas, tačiau bus skirtas ne aplinkos, o gatve važiuojančio transporto keliamam triukšmui matuoti", – pabrėžė M.Džermeika.

Kelių policijos vadas taip pat pažadėjo, kad bus pasitelkti nežymėti policijos automobiliai stebėti, kaip keliuose gabenami kroviniai.

Triukšmas viršijo normą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė tikino, kad kvartalo gyventojus kamuojanti problema jai gerai žinoma.

Jau baigti geležinkelių keliamo triukšmo ir vibracijos matavimai.

"Žmonės pageidavo, kad tyrimai būtų atlikti ir vakare, ir naktį", – pasakojo skyriaus vedėja.

Pasak A.Šlepetienės, nors galutinių rezultatų dar laukiama, jau akivaizdu, kad užfiksuotas triukšmas viršija visas leistinas normas.

Artimiausiu metu žadama vykdyti ir daugiau tyrimų dėl oro taršos bei triukšmo.

"Kamineros" krovinių terminalo akcininkas Arūnas Tuma tikino, kad jeigu bus paprašytas, yra pasirengęs pateikti tvarkaraštį, kada artimiausiu metu atplauks laivai ir bus vykdoma krova.

Siekiant užtikrinti tyrimo skaidrumą, tyrimus atliksiantys specialistai galės laisvai pasirinkti datą ir laiką, kada vykdyti patikrą.