STADIONO GATVĖS SIAUBAS – MIŠRŪNAS

Stadiono gatvės gyventojus terorizuoja be priežiūros nuolat lakstantis šuo. Agresyvus gyvūnas puola kitus augintinius, kuriuos išveda pasivaikščioti šeimininkai. Tokia situacija tęsiasi apie penkerius metus. Gyventojai nebežino, kur kreiptis, kad į gatvę su savo augintiniais galėtų išeiti nieko nesibaimindami.

Stadiono gatvės gyventojus terorizuoja be priežiūros nuolat lakstantis šuo. Agresyvus gyvūnas puola kitus augintinius, kuriuos išveda pasivaikščioti šeimininkai. Tokia situacija tęsiasi apie penkerius metus. Gyventojai nebežino, kur kreiptis, kad į gatvę su savo augintiniais galėtų išeiti nieko nesibaimindami.

Sužalojo kitą šunį

Šioje gatvėje gyvenanti klaipėdietė pasakojo, kad vakarais bijo išvesti pavedžioti savo šunį. Tik išėjusius juos pradeda pulti nuolat po rajoną be priežiūros lakstantis kaimynų augintinis.

"Vos išgirsta, kad išeinu, ir pradeda loti, parbėga ir puola mano šunį. Tiek dieną, tiek vakarais pakliūnu į tokią situaciją. Matyt, kaimynai paleidžia šunį, kad nereikėtų jo vedžioti. Būna, kad ir su šeimininkais vaikšto, tačiau be pavadėlio. Kur nori, ten eina", – tvirtino moteris.

Pasak klaipėdietės, kaimynų šuo – mišrūnas. Jis mažesnis nei vilkšunis. Tačiau sukelia nemažai baimės. Moteris pasakojo, kad prieš kelerius metus mišrūnas sužalojo jos šunį.

"Atbėga ir šoka ant viršaus. Buvo gerai įkibęs, tačiau niekur tada nesikreipiau", – prisiminė klaipėdietė.

Moteris pabrėžė, kad savo šunį visada vedžioja su pavadėliu. Uždeda jam antsnukį.

"Mano šuo nėra mažas. Kas būtų, jei jį paleisčiau pasilakstyti? Tuoj būtų tarnybos iškviestos ir būčiau nubausta. O čia tiek metų laksto, puola kitus, ir nieko. Kaimynų mišrūnas ne tik mūsų gatvele laigo, bet ir tolėliau nubėga. Ne kartą teko matyti prie stadiono", – pasakojo moteris.

Priekaištų nesuprato

Pasak klaipėdietės, anksčiau kaimynų šuns išpuoliai buvo reti. Tačiau prieš dvejus metus gyvūnas tapo dar agresyvesnis. Jis lodamas ir urgzdamas pasitinka moterį kiekvieną kartą, kai ši išveda augintinį.

Klaipėdietė tvirtino, jog bandė kalbėti su kaimynais apie problemą, tačiau situacija nesikeitė. Tada moteris kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.

"Pirmą kartą pagalbos prašiau praėjusiais metais. Tada pareigūnai savininkei skyrė minimalią baudą. Atrodo, 10 litų. Tvirtino, kad šuo neagresyvus. Aiškino, kad šeimininkė jį prižiūrės", – teigė moteris.

Pasak klaipėdietės, po kontrolierių apsilankymo šuo gatvėje nesirodė apie savaitę. Vėliau vėl viskas pradėjo kartotis. Tad moteris balandį dar kartą kreipėsi pagalbos į kontrolierius.

Viešosios tvarkos skyrius atsakė, kad pas klaipėdietės kaimynus laikėsi tris kartus. Pirmojo vizito metu šuo rastas kieme, kurio teritorija aptverta. Augintinio šeimininkės nebuvo namie.

Nuvykus antrą kartą, moters namie taip pat nebuvo. Trečią kartą kontrolieriams pavyko pabendrauti su šuns šeimininke.

"Supratome, kad ji nesuvokia nei mūsų prašymo pateikti šuns dokumentus, nei kodėl kaimynai skundžiasi, kad šuo išleidžiamas į gatvę", – aiškino specialistai.

Kontrolieriai remontavo tvorą

Kontrolieriai pabrėžė, kad šuns šeimininkė gyvena atskirai nuo sūnaus šeimos – mažesniame namelyje toje pačioje teritorijoje. Sūnus dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Tuo metu jis buvo išvykęs.

Kontrolieriai žadėjo susisiekti su moters sūnumi ir aptarti problemą, ieškoti jos sprendimo būdų.

Patikrinimą atlikę kontrolieriai nurodė, kad skylę tvoroje, pro kurią šuo gali išlįsti, užtaisė plytomis. Šį adresą jie žadėjo įtraukti į periodinių patikrinimų planą, aiškinantis, kaip laikomasi gyvūnų laikymo taisyklių.

Nors nuo atsakymo praėjo šiek tiek daugiau nei savaitė, tačiau klaipėdietė su savo augintiniu jau vėl kelis kartus patyrė kaimynų mišrūno išpuolį.

"Mišrūnas puola ne tik mus, bet ir kitus praeivius su augintiniais. Triukšmas yra baisus. Kai pamatau, kad parbėga tas šuo, nuimu savajam antsnukį, kad galėtų apsiginti. Daugiau nieko nelieka. Tik įdomu, kas būtų kaltas, jei mano šuo gindamasis sužalotų kaimynų", – svarstė moteris.

Klaipėdietė tvirtino, jog dėl puolančio šuns yra skambinusi ir į policiją. Ši nukreipdavo į beglobių gyvūnų priežiūros tarnybą.

Pasak moters, dažniausiai reakcijos iš pastarosios nesulaukdavo. Vieną kartą tarnybos darbuotojai buvo atvažiavę, tačiau šuo jau buvo nubėgęs.

"Negi tikrai nieko neįmanoma padaryti?" – klausė moteris.

Antsnukis nėra privalomas

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys tvirtino, kad šis skundas dar nebaigtas tirti. Laukiama, kol grįš nesukalbamos klaipėdietės sūnus, tada bus bandoma kalbėti su juo.

"Manėme, kad problema išspręsta, kai užtaisėme skylę tvoroje, bet, pasirodo, ne", – tvirtino vedėjas.

V.Valys pabrėžė, kad šunys negali lakstyti palaidi gatvėse, – šeimininkai juos turi vedžioti, prisegę pavadėlius. Antsnukis nebėra privalomas, jei užtikrinama, kad gyvūnas nesukels pavojaus aplinkiniams.

Privačioje namų valdoje šuo gali laigyti palaidas, bet prie vartų turi būti įspėjanti lentelė, kad teritorijoje gyvena piktas ar pavojingas šuo.

Anot V.Valio, sunku įrodyti, kad kaimynų šuo puolė. Bet tai padeda padaryti gyventojų turimi vaizdo įrašai. Vedėjas teigė, jog dėl agresyvių šunų galima kreiptis ir į policiją. Ji ir reaguoja į šiuos pranešimus.

"Jei šuo laksto gatvėje be pavadėlio, jis gali būti laikomas bešeimininkiu. Į pagalbą galima išsikviesti beglobiais gyvūnais besirūpinančią tarnybą. Šuo gali būti ir paimtas iš šeimininkų už netinkamą priežiūrą. Tokiais atvejais dar įtraukiama ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau procedūros gali užtrukti", – aiškino vedėjas.

Šuo apdraskė katę

Pasak V.Valio, skundų dėl šunų sulaukiama nemažai. Vidutiniškai po vieną per dieną. Tačiau pasiteisina apie 30 proc. Per dvejus metus buvo surašyti 65 protokolai už gyvūnų taisyklių pažeidimus.

Kontrolieriai kartu su policijos, kitų tarnybų pareigūnais surengė 52 planinius patikrinimus. Vyksta ir į tas vietas, iš kurių gaunama nusiskundimų.

Dažniausiai klaipėdiečiai piktinasi, kad šunys vedžiojami be pavadėlių, šeimininkai nesurenka jų ekskrementų, gyvūnai kelia triukšmą.

"Būna, nuvažiuojame, o jokios problemos, atrodo, nėra. Viskas tvarkinga. Pasitaiko, kad šeimininkai neįsileidžia mūsų į namus. Būna ir tokių atvejų, kai skundais sąskaitas suvesti bando kaimynai. Jei žmogus iš tiesų patyrė žalą, reikia nelaukti ir rašyti pareiškimą", – patarė vedėjas.

V.Valys tvirtino, kad pasitaiko ir ypač sudėtingų situacijų. Buvo atvejis, kai gyventojas skundėsi, jog kaimynų šuo apdraskė katę. Šuns savininkams buvo skirta didesnė bauda, nes padaryta reali žala.

Viename bute buvo pilna šuns fekalijų. Kaimynai skundėsi dvoku. Vienas jo šeimininkas buvo neblaivus, o kitas turėjo kojos traumą ir negalėjo pasirūpinti gyvūnu.

Į pagalbą tuokart pakviesta beglobių gyvūnų tarnyba. Šuo buvo paimtas iš šeimininkų.

Atvyksta ir neberanda

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Virginijus Zubauskas pasakojo, kad pranešimų apie šunis nesulaukiama labai daug.

"Palyginti su pranešimais dėl triukšmo, tokių būna kur kas mažiau", – tvirtino viršininkas.

V.Zubauskas pasakojo, kad informacija apie šunis, kuri gaunama nuo 8 iki 17 val., perduodama savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Taip yra sutarta. Vėlesniu metu reaguoja policija.

Vėliau informacija perduodama apylinkės inspektoriui, kuris atlieka tyrimą.

"Būna, nuvažiuojame, ir nieko nebėra. Juk šuo nestovi vietoje. Aišku, pavyksta ir surasti be pavadėlių šunis vedžiojančių šeimininkų. Jei matote, kad gyvūnas kelia grėsmę, reikia kviesti beglobių gyvūnų tarnybą. Juk policijos pareigūnai šuns nepagaus", – pabrėžė vadovas.