STINTŲ ŠVENTĖ PALANGOJE: KAINOS AKĮ RĖŽĖ, BET VALGYTOJŲ NETRŪKO

Tradicinė stintų šventė Palangoje surengta jau 21 kartą. Nors puikiai žinoma, kad šventėje paragauti keptų žuvelių – nepigus malonumas, vis vien į kurortą suplaukia minios. Šįkart būta ir naujovių – „rokoutasi“ žemaitiškai ir net virta ypatinga senovinė kuršiška stintienė.

Per stintų šventę ant Palangos tilto buvo tiek daug žvejų išsirikiavę ir visi vylėsi žuvelių pagauti, bet daugumai liko juokauti, kad nulis – irgi skaičius.

„Aš nieko, draugas tik plekšnikes gaudo“, – sakė žvejas.  

„Mes pagavome įdomesnių dalykų ir gerą nuotaiką pagavome, smagu. Rytų vėjas, užtat ir nekibo“, – teigė kitas žvejas.

„Gyvenime esu pagavęs ne vieną, bet šįkart jos sakė man išeiginę duoda“, – kalbėjo vyras.

Užtat centrinėje kurorto J. Basanavičiaus gatvėje stintų netrūko. Populiariausia šventėje – kepta stinta. Jų porcija svyravo nuo 8 iki 10 eurų, bet žmonių tokia kaina, regis, negąsdino.

„Labai labai skanios, atvykome iš Utenos su ekskursija. Patenkinti. Oras ir viskas nuostabu“, – tvirtino moteris.

Žmonės ragavo ir marinuotų, ir vytintų, ir rūkytų stintų. Buvo ir šviežių žuvelių. Už jų kilogramą reikėjo atseikėti pagal dydį nuo 8 iki 12 eurų.

„Kandžiojasi, bet ką padarysi, norisi. Dėl to ir atvažiavome iš taip toli, iš Kelmės“, – sakė moteris.

Žvejai apgailestavo, kad stintų vis mažiau į tinklus įpuola.

„Labai prasti metai. Matote, kokios kainos didžiulės. Žvejas, jeigu gauna 50 kilogramų, nori daugiau uždirbti, reikia ir įmonę išlaikyti, viską padaryti“, – aiškino vyras.

Labai prasti metai. Matote, kokios kainos didžiulės.

Šioje šventėje buvo ir išskirtinis patiekalas. Tai – senovinė kuršiška stintienė. Ji ne tik su mažomis žuvelėmis, daržovėmis ir gausybe žalumynų.

„Yra stintos, bulvytės, morkos. Vietoje acto pilame baltą sausą vyną. Daug daržovių“, – nurodė moteris.

„Kokia šventė, kokia žuvienė be vyno, be geros nuotaikos. Svarbiausia, su meile. Pirmą kartą matau, kad virtų stintienę“, – tikino moteris.

Virėjos neslėpė, kad receptą gavo iš Nidoje gyvenančios tetos, kuri tokią stintienę pagardina sviestu ir jo gausiai deda.

„Sviestas užrakina sriubą, kad neišeitų visi skoniai. Visų paslapčių negaliu išduoti ir taip daug pasakiau“, – pasakojo virėja.

Prie tokios stintienės atsirado daug ragautojų.

Žemaitiško prieskonio šventei suteikė ne tik stintienė ar Žemaitijoje gaminamas kastinys, bet ir žemaitiškas raštas bei kalba.

„Šie metai yra paskelbti žemaitiško rašto. Ir turime suflerį, ir abėcėlę, ir posakių. Visi, kas norės, galės parašyti savo skambiausią žemaitišką žodį“, – pasakojo Stintų ordino kancleris Nerijus Stasiulis.

Skaičiuojama, kad visai gausybei buvo parūpinta apie 12 tonų stintų.