Miesto centro autobusų stotelėje buvo pastebėtas 10–12 metų vaikas, kuris mėgino nugvelbti kitam vaikui priklausantį paspirtuką.

Netrukus priėjo vyriškis, kuris nusprendė nesivelti į barnius ar grasinimus ir pabandė su berniuku pasikalbėti nuoširdžiai, pamokyti jį, kad taip elgtis – nevalia.

„Jeigu taip ir toliau elgsiesi dar būdamas vaikas, kai užaugsi, žinai, kas prasidės? Pabandysi alkoholį, jeigu dar nebandei, o po to narkotikus, ir viskas baigsis, nes jei ir toliau vogsi, ateityje liksi gatvėje, o iš ten labai sunku išeiti. Tu esi dar labai jaunas ir tikrai gali viską pakeisti“, – vaikui aiškino vyriškis.

Jis bandė įtikinti, kad net ir toks nedidelis veiksmas – pavogti paspirtuką gali būti pirmasis žingsnis visai ne ta kryptimi gyvenime.

„Dabar tau atrodo, kad parduosi tą paspirtuką ir gausi daug pinigų, bet žinok – čia kapeikos. Už jį gausi gal dešimt eurų, nejaugi verta dėl tiek gadintis gyvenimą? Tu geriau pakentėk truputį, pasimokyk, ir tada, kai jau būsi aštuoniolikos metų, galėsi uždirbti tūkstančius – eisi į banką, pasiimsi paskolą, nusipirksi mašiną, butą. Kam tau tas paspirtukas?“ – geraširdiškai moralizavo vyras.

Pokalbio pabaigoje jis dar kartą paragino vaiką susimąstyti apie savo poelgius.

„Nejaugi tavo vienintelis noras yra paimti tą paspirtuką ir bėgti? Kitą kartą, jei vėl vogsi paspirtukus ar iš kitų vaikų ką nors atimsi, pagalvok, kas iš to bus“, – pažymėjo vyriškis.

Galbūt šis berniukas į paspirtukus daugiau nebenorės taikytis, o gal netgi užaugs tuo žmogumi, kuris pats kada nors gatvėje pamokys kitą.