Ne tik Lietuvos reikalas

Nacionalinių krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas akcentavo, kad Baltijos regiono šalių reakcija į šešėlinį laivyną turi būti vieninga.

Esą efektyviausia būtų stebėti ne visą Baltijos jūrą ir šimtus joje plaukiančių laivų, o koncentruotis į specifinius objektus.

„Mūsų tikslas tą algoritmą pritaikyti regiono mastu, kad būtų ne vienos Lietuvos sprendimas, bet kad mes galėtume keistis bendru šešėlinio laivyno laivų sąrašu, kad tas sąrašas būtų vieningas, kad galėtume tą sąrašą žinoti iš anksto ir laivų sekimą pradėti faktiškai nuo Danijos krantų. Jeigu matytume, kad kažkoks laivas turi tam tikrą rizikos veiksnį, galėtume tinkamai reaguoti, paruošti pajėgas ir stebėseną daug labiau efektyvinti“, – komentavo V. Vitkauskas.

Anot NKVC vadovo, Baltijos jūroje yra milžiniškas laivų judėjimas, tad esą kiekvieno laivo susekti neįmanoma.

Pasak V. Vitkausko, šiuo metu, jeigu šešėlinis laivas pavojingai manevruoja prie kritinės infrastruktūros jūroje, pirmiausia – išsiunčiamas perspėjimas.

„Jeigu matytume, kad laivas, ką Lietuva ir daro šiuo metu, kažkur pavojingai manevruoja prie mūsų kritinės infrastruktūros, būtų įspėjimas, kontaktas su kapitonu, kad atsitrauktų nuo tų pavojingų taškų ir kad mes tokiu būdu išvengtume niekam nereikalingų incidentų“, – aiškino NKVC vadovas.

Jeigu šešėlinis laivas į įspėjimą nereaguotų ir piktybiškai atsisakytų bendradarbiauti, esą numatyti ir kariniai veiksmai.

„Jeigu būtų piktybinis nebendradarbiavimas, tada įsijungtų kiti mechanizmai ir karinės jūrų pajėgos įsijungtų, nebūtinai Lietuvos, mes turime NATO misiją Baltijos jūroje. Tos pajėgos yra sukoncentruotos, bet iš tikrųjų yra labai svarbu ir prevencija, kad oponentas žinotų, jog jeigu nebus bendradarbiaujama, tas laivas vienaip ar kitaip bus sustabdytas“, – teigė V. Vitkauskas.

Kaip jau buvo informuota anksčiau, keturiolika Europos valstybių paskelbė pareiškimą dėl bendrų tolimesnės kovos su šešėliniu laivynu veiksmų.

Jame numatoma toliau stiprinti bendradarbiavimą ir parengti bendrą gairių rinkinį, atitinkantį tarptautinę teisę, skirtą skatinti atsakingą elgesį jūroje, stiprinti tarptautinės teisės laikymąsi ir užtikrinti jūrų operacijų skaidrumą.

Nes laivai be vėliavų, įskaitant tuos, kurie melagingai teigia plaukiantys su tam tikros valstybės vėliava, negali naudotis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS) numatytomis teisėmis, įskaitant taikaus plaukimo teisę.

Prie šio pareiškimo prisijungė Belgija, Danija, Estija, Islandija, Jungtinė Karalystė (JK), Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija bei Vokietija.

Vilmantas Vitkauskas / S. Lisausko / BNS nuotr.

Griebiasi įžūliausių veiksmų

Pastaruoju metu Baltijos jūroje fiksuojama vis daugiau laivų, plaukiojančių su suklastotomis vėliavomis.

Pavyzdžiui, laivas „Sierra“ birželio 28 d., pakrovęs krovinį Ust Lugoje, buvo pastebėtas artėjantis prie Gotlando su Malavio vėliava.

„Lloyd’s List Intelligence“ ir Malavio vyriausiosios komisijos atlikti tyrimai patvirtino, kad vėliava iš tiesų yra fiktyvi ir nėra jokios įgaliotos jūrų valdžios institucijos, kuri ją remtų.

Malavis yra šalis, neturinti priėjimo prie jūros.

Ir nepaisant to, kad neturi pakrantės linijos ar oficialaus jūrų registro, šiuo metu su šios valstybės vėliava plaukioja keturi laivai, kuriems taikomos ES ir JK sankcijos.

„Sierra“ ir kiti laivai dažnai išjungia arba klastoja savo AIS (automatinė identifikavimo sistema) atsakiklius, siekiant išvengti kontroliuojančių institucijų.

Malavio vėliava yra fiktyvi, o tai reiškia, kad nėra užtikrinama laivo „Sierra“ kontrolė.

Be tinkamos kontrolės tokie tanklaiviai kelia pavojų aplinkai ir saugumui, ypač kalbant apie Baltijos jūrą.

Naudojantis šešėliniais laivais, apeinami kainų apribojimai, jau nekalbant apie sankcijas, ir nafta eksportuojama į Indiją bei Kiniją.

Jeigu matytume, kad kažkoks laivas turi tam tikrą rizikos veiksnį, galėtume tinkamai reaguoti, paruošti pajėgas ir stebėseną daug labiau efektyvinti.

Šešėlinį laivyną vienija ne tik fiktyvios bendrovės, bet ir nuolatinis laivų pervadinimas, fiktyvių vėliavų kaitaliojimas ir manipuliavimas AIS.

ES atliktos analizės duomenimis, beveik 17 proc. visų pasaulio naftos tanklaivių dabar priklauso šiems šešėliniams laivynams.

Keičia laivų pavadinimus

Be „Sierra“ įvardijama ir daugiau įtartinų laivų.

Pavyzdžiui laivas „Kiwala“, kurį balandžio 11 d. Estijos pareigūnai sulaikė be vėliavos, buvo areštuotas 16 dienų ir išleistas, ištaisius 40 trūkumų.

Šis laivas nuo 2011 m. pakeitė ne vieną pavadinimą („Varuna“, „Odysseus“, „P.FOS“ bei „Virgo Sun“) ir plaukiojo su Džibučio, Gabono, Mongolijos, Sent Kitso ir Nevio, Maršalo salų ir Liberijos vėliavomis.

Tanklaivis „Falcon“, įplaukęs į Suomijos įlanką suskystintų naftos dujų, signalizavo, kad jo paskirties vieta yra Talinas, tačiau jo AIS signalas rodė, kad jis krovė dujas Rusijoje.

Nuo 2011 m. „Falcon“ turėjo kelis pavadinimus – „Temse“, „Sabarimala Gas“ ir „Cumulus Gas“ bei plaukiojo su Belgijos, Panamos, Indijos, Liberijos ir Kamerūno vėliavomis.

Gegužę Estijos pareigūnai perėmė tanklaivį pavadinimu „Jaguar“ (ankstesnis pavadinimas „Blint“) be vėliavos, kurio ginti tuoj pat atskrido Rusijos reaktyvinis lėktuvas „Su-35“.

„Blint“ arba „Jaguar“ buvo pavadintas dar ir „S Puma“ bei „Signal Puma“, nuo 2011 m. plaukiojo su Gabono, Mongolijos, Sent Kitso ir Nevio, Liberijos, Maltos ir Maršalo salų vėliavomis.

Laivo „Sierra“ perėjimas prie Malavio vėliavos nėra biurokratinis nesklandumas, esą tai „apskaičiuotas ėjimas, žaidžiant aukštų statymų žaidimą“.

Vykdydamas veiklą pagal fiktyvų registrą, naudojant neturinčios priėjimo prie jūros valstybės vėliavą, laivas visiškai išvengia kontrolės, sudaro sąlygas prekybai, kuriai taikomos sankcijos, ir naudojasi įstatymų spragomis.

Kad Baltijos jūra išliktų apsaugota, tarptautinė bendruomenė esą turi imtis veiksmų, kaip įveikti šį jūrinį miražą ir patraukti šešėlinį laivyną atsakomybėn.

Grėsmė: be tinkamos kontrolės tokie tanklaiviai kelia pavojų aplinkai ir saugumui, ypač kalbant apie Baltijos jūrą. / „Scanpix“ nuotr.

Pradeda masinius patikrinimus

Būtent todėl Vokietija paskelbė pradedanti masinius įtartinų Rusijos tanklaivių patikrinimus Baltijos jūroje.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad šalis ėmėsi papildomų priemonių prieš Rusijos šešėlinį laivyną Baltijoje.

Liepos 1 d. Vokietijos valdžios institucijos pradėjo reikalauti, kad plaukiojantys tanklaiviai pateiktų informaciją apie draudimą už žalą, padarytą dėl naftos taršos, pranešė „Reuters“.

„Mūsų tikslas labai aiškus: didiname spaudimą Rusijos šešėliniam laivynui ir saugome Baltijos jūrą“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.

Kovo pabaigoje Vokietija konfiskavo tanklaivį su rusiška nafta, siekusį apeiti sankcijas.

2006 m. pastatytas laivas „Eventin“ su 100 tūkst. tonų naftos, kurios vertė 40 mln. eurų, plaukė iš Ust Lugos su Panamos vėliava.

Sausio viduryje prie Vokietijos krantų sustojo tanklaivio variklis ir laivas buvo nuvilktas į Zasnico uostą.

Ten paaiškėjo, kad tanklaivis buvo sugedęs ir kėlė grėsmę aplinkai.

Po kelių pastarųjų incidentų naftos tanklaivius pradėjo lydėti Rusijos karinio jūrų laivyno laivai.

Jie buvo pastebėti Suomijos įlankoje ir Lamanšo sąsiauryje.

Tuo tarpu Danija Baltijos jūroje dislokavo plūduriuojančius dronus, kad sustiprintų stebėjimą didėjant hibridinių atakų iš Rusijos grėsmei, nes šešėlinio laivyno tanklaiviai naudojami ne tik siekiant apeiti sankcijas, jie taip pat naudojami povandeninei infrastruktūrai, pavyzdžiui, vamzdynams ir ryšių kabeliams tikrinti, o kartais ir pažeisti.

Dronais galima patikrinti laivų tapatybę ir fiksuoti neįprastus jų judesius, kurie gali reikšti bandymus vykdyti sabotažą.

Dėl energetikos sankcijų, įvestų dėl karo Ukrainoje, Rusija pradėjo kurti šešėlinį laivyną, supirkdama senus tanklaivius ir įvairiose šalyse registruodama jiems priklausančias ir juos eksploatuojančias įmones.

Brukingso instituto skaičiavimais, šiuo metu jame yra 343 laivai.

Bendras šešėlinio laivyno tanklaivių, kuriems taikomi JAV, ES ir JK apribojimai, skaičius birželio mėnesį pasiekė 587.