SUNKIAI STARTUOJA KANALO KOMPLEKSO STATYBOS

Sutvarkyta dauguma formalumų, kad pagaliau būtų rekonstruojamas išlikęs istorinis tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą.

Neatsirado norinčiųjų

Liko paskutinis žingsnis – konkurso būdu pasirinkti šio tilto rekonstrukcijos rangovą. Pasirodo, kad šiandieninėje Lietuvoje tai yra viena sunkiausių užduočių. Statybų rangovai nori solidžių pinigų, o užsakovai nėra pasirengę mėtyti milijonų.

Karaliaus Vilhelmo kanalo komplekso dalies istorinio tilto Jokšuose užsakovas yra Klaipėdos rajono savivaldybė. Tiltui rekonstruoti pinigai skiriami ne tik iš šio rajono biudžeto, bet ir iš Lietuvos valstybės paveldosaugos biudžeto lėšų.

Restauruoti istorinį Karaliaus Vilhelmo kanalo tiltą Jokšuose jau buvo planuota nuo šių metų rudens ir baigti 2023 m. rugpjūtį.

Darbai dar nepradėti. Kelis kartus skelbus konkursą neatsirado rangovo, kuris imtųsi šių darbų. Tikėtina, kad, paskelbus naują konkursą, kuris persikeltų jau į 2023 m. pradžią, atsiras bendrovė, kuri restauruos seną tiltą.

Schema: taip atrodo planuojamo rekonstruoti Jokšų tilto projektinis fasadas. V. Matučio nuotr.

Turi istorinę vertę

Jokšų tiltas, kurio pagrindą sudarė iš raudonų plytų sumūrytos atramos ir metalinio karkaso laikomoji dalis, istoriškai yra ypač vertingas. Jis buvo vienas iš 10 tokio paties tipo tiltų, kurie buvo įrengti iškasus Karaliaus Vilhelmo kanalą. Tiltai jungė prie kanalo buvusius įvairius kaimus.

42 m ilgio ir 5,5 m pločio, 4,5 m aukščio Jokšų tiltas buvo pastatytas 1900-aisiais. Jis buvo vienas iš pirmųjų statytų kanalo tiltų. Visi 10 tiltų buvo pastatyti iki 1904 m. Pats Karaliaus Vilhelmo kanalas buvo kasamas 1863–1873 m.

Jokšų tiltas nėra tiesiogiai įtrauktas į Lietuvos istorinių vertybių sąrašą. Į jį, kaip istorinė vertybė, kuri turi techninę, technologinę ir kraštovaizdinę vertę, 2001 m. buvo įtrauktas pats Karaliaus Vilhelmo kanalas. Įvardyta, kad kartu su juo įtraukti ir techniniai kanalo objektai – šliuzas Lankupiuose, šio šliuzo meistro sodyba Lankupiuose ir du tiltai – Jokšų ir Kliošių kaimuose.

Be tiltų ir šliuzų, prie Karaliaus Vilhelmo kanalo veikė ir keli vėjo malūnai, kurių nė vienas neišliko.

Be tiltų ir šliuzų, prie Karaliaus Vilhelmo kanalo veikė ir keli vėjo malūnai, kurių nė vienas neišliko. Taip pat prie kanalo buvo ir švyturiai, kurie taip pat neišliko. Karaliaus Vilhelmo kanalo dalimi buvo laikomas ir tuomet iki 2 m gylio Malkų įlankos uostas. Iš to, kas buvo, išliko tik pavadinimas. Malkų įlankos uostas yra toliausiai nuo uosto vartų esanti šiandieninio Klaipėdos uosto dalis.

Sovietmetis atnešė ir daugiau pokyčių prie Karaliaus Vilhelmo kanalo. Buvo pastatyti trys nauji tiltai prie Lankupių, Pjaulų ir Klaipėdos Malkų įlankos. Senieji tiltai neteko reikšmės ir nyko arba netgi buvo specialiai sunaikinti.

Jokšų tiltas išliko todėl, kad per jį vedė kelias iš Priekulės į Svencelę. Per šį tiltą važiuodavo netgi maršrutinis autobusas. Kai jo neliko, tiltas ėmė nykti, supuvo ir į kanalą sukrito ant metalinio karkaso buvusios medinės jo konstrukcijos.

Kaip panaudotume tiltą?

Ne kartą keltas klausimas, ar yra prasmė atstatyti šį tiltą? Ar jis nebus tik Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos krašto istorijos mėgėjų noro patenkinimas be jokios praktinės naudos.

Su tuo galima sutikti, bet galima ir suabejoti. Tilto funkcionalumas priklausys nuo to, kaip vystysis verslas pamaryje, pirmiausia Svencelėje. Šiuo metu Svencelė yra viena iš patraukliausių Lietuvoje turistinio pobūdžio nekilnojamojo turto statybos vietų.

Svencelės patrauklumas dar padidės, kai bus restauruotas Jokšų tiltas ir juo galės važinėti automobiliai. Numatoma, kad atstatytas medinis tiltas būtų skirtas tik lengviesiems automobiliams su apkrova iki 6,6 t.

Įrengus tiltą nuo jo iki Svencelės dar turėtų būti nutiestas ir naujas kelias, nes senasis buvęs asfalto kelias jau seniai yra išdraskytas sunkiosios žemės ūkio technikos.

Yra manančių, kad prie atstatyto Jokšų tilto turėtų būti įrengtas ir Karaliaus Vilhelmo kanalo muziejus. Dabar jokio viešo šio unikalaus vienintelio tokio Lietuvoje kanalo pristatymo nėra. Jokšų tiltas su muziejumi pritrauktų daugiau turistų, krašto lankytojų. Galėtų būti sudaromas netgi naujas pamario turizmo maršrutas, kuris pristatytų Karaliaus Vilhelmo kanalo ir pamario žmonių traukos vietas. Pamarys Klaipėdos, Šilutės rajonuose galėtų tapti turizmo traukos konkurentu Kuršių nerijai.