Savivaldybių politika ekonominiu sunkmečiu patraukė Vyriausybės dėmesį. Susirūpinta, kad jos atstovai apskrityse negali vertinti savivaldybių sprendimų efektyvumo.

Priedams pinigų yra

Vyriausybės kancleris, išklausęs Vyriausybės atstovų apskrityse ataskaitą, susirūpino, kad šie neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar savivaldybės racionaliai panaudoja lėšas ir kitus materialinius išteklius.

Kanclerio iniciatyva sudaryta darbo grupė aiškinasi, kaip Vyriausybės atstovai galėtų kontroliuoti savivaldybių sprendimų efektyvumą.

Pasak K.Vintilaitės, nors Vyriausybė pastaruoju metu imasi griežtų taupymo priemonių, valstybinės institucijos, savivaldybės į jas nereaguoja. Prisidengdamos įstatymais vykdo švaistūnišką politiką – valstybės tarnautojams išmokami vadinamieji trylikti atlyginimai, priemokos.

"Priedai paprastai nustatomi už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, gerą darbą. Toks sprendimas neprieštarauja įstatymams, o Vyriausybės atstovas neturi teisės analizuoti šio klausimo ekonominės pusės. Iš vienos pusės pinigų trūksta savivaldybės pagrindinėms funkcijoms vykdyti, o išmokėti didesnius atlyginimus tarnautojams jų atsiranda", – pabrėžė Vyriausybės atstovė.

Taupymo būdai abejotini

Kol valdininkai gauna didesnes algas su priedais, tėvai per mėnesį turi mokėti po 35 litus, kad jų vaikai darželyje būtų pavalgę. Taip uostamiesčio taryba nusprendė išlaikyti virtuvės darbuotojus.

K.Vintilaitei keista, kad dalis savivaldybių bylose samdosi advokatus, nors turi juridinius skyrius.

"Vyriausybės atstovai tokios prabangos neturi. Kokios išgalės yra, tokios metamos. Valstybės atžvilgiu savivaldybės elgiasi begėdiškai. Tuo metu, kai trūksta pinigų, vaikų išlaikymas darželiuose tampa biudžeto papildymo šaltiniu, o savivaldybės tvirtinasi priedus prie algų. Padoriam žmogui turėtų būti gėda", – pabrėžė Vyriausybės atstovė.

Kontrolieriai snaudžia

Vyriausybės kanclerio sudarytos darbo grupės dėl papildomų įgaliojimų suteikimo Vyriausybės atstovams veikloje dalyvauja ir K.Vintilaitė.

Ji pasakojo, kad vykusio posėdžio metu pripažinta, jog pagal galiojantį Vietos savivaldos įstatymą savivaldybių sprendimų efektyvumą turi užtikrinti savivaldybių kontrolierių ir audito tarnybos. Nuspręsta, kad Vyriausybės atstovai turėtų glaudžiai bendradarbiauti su šiomis tarnybomis.

"Kontrolieriai turi didelius įgaliojimus. Nustatę neracionalų lėšų panaudojimą, jie gali skirti nuobaudas už tai atsakingam asmeniui. Vyriausybės atstovai turi teisę gauti visų kontrolės tarnybų išvadas. Jei meras, administracijos direktorius neištaiso pažeidimų per nustatytus terminus, tada įsijungiame mes. Taip galėtume spręsti, ar savivaldybių sprendimai ekonomiški", – aiškino Vyriausybės atstovė.

Tačiau, pasak K.Vintilaitės, ne visų savivaldybių kontrolieriai dirba aktyviai – dalis jų esą tik patogiai tupi ir snaudžia.

Siekia greičiau reaguoti

Darbo grupė taip pat svarsto galimybę, kad apskrityse savivaldybių sprendimus prižiūrintys Vyriausybės atstovai galėtų operatyviau reaguoti į galimus įstatymų ir teisės aktų pažeidimus.

Sutarta, kad Vyriausybės atstovai apskrityse galėtų tiesiogiai kreiptis į teismą, jei savivaldybės priimtais sprendimais galimai pažeidžiami viešieji, visuomenės ar asmenų grupės interesai. Tokia galimybė buvo numatyta ankstesnėje Savivaldybių priežiūros įstatymo redakcijoje.

Pagal dabar galiojantį įstatymą Vyriausybės atstovai apskrityse pirmiausia turi rašyti teikimą savivaldybės tarybai, prašyti jos svarstyti šį klausimą, priimti sprendimą ir tik tada kreiptis į teismą.

"Daugelio Vyriausybės atstovų nuomone, tai būtų greitesnis reagavimo būdas", – pabrėžė K.Vintilaitė.

Tokį siūlymą ketinama teikti Vyriausybei. Jei ši pritars, bus rengiamos įstatymo pataisos.