ŠVENTĖJE – GAMTOS ATGIMIMAS IR APSIVALYMAS

Šeštadienį Klaipėdoje surengta tradicinė azerbaidžaniečių šventė „Novruz Bairam“. Šios musulmoniškos šventės metu azerbaidžaniečiai sveikino atgimstančią gamtą, ragavo tradicinius šios tautos patiekalus, margino kiaušinius bei šokdami per laužą kalbėjo stebuklingus žodžius, kurie naują metų etapą padeda pasitikti apsivalius.

Uostamiesčio tautinių kultūrų centre šeštadienio pavakarę netrūko šurmulio. Čia Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugija „Azeris“ surengė tradicinę Azerbaidžano šventę „Novruz Bairam“.

Ši šventė, anot draugijos pirmininko pavaduotojos Sabinos Kurbanovos, vienas svarbiausių ir mylimiausių musulmonų švenčių. Pavasario lygiadienį žyminti šventė simbolizuoja gamtos atsinaujinimą, senųjų metų pabaigą bei naujųjų pradžią.

Todėl šioje šventėje vyrauja džiaugsminga ir pakili nuotaika. Šeštadienį surengtoje šventėje netrūko muzikos, šokių, dainų, įvairiausių tradicinių žaidimų, smagių užduočių bei, žinoma, burtų.

Pašnekovės teigimu, vienas svarbiausių šios tradicinės šventės akcentų – sėmenys. Šventės dieną šio grūdo ūglys pranašauja laukiančius metus. Jeigu šventės dieną jis gražiai užaugęs, aukštas – metai bus geri ir derlingi, o jeigu ūglys suvargęs ir mažas – metai bus sunkūs.

„Šiemet jis tikrai gražus ir gana nemažas, maždaug 7 cm, todėl pranašauja tikrai neblogus metus“, - pastebėjo S.Kurbanova.

Į šventę susirinkusieji sėdo ir prie tradiciniais patiekalais nukrauto stalo. Pašnekovė atskleidė, kad ant šios pavasario šventės stalo labai svarbu rikiuoti tradicinius valgius ir tuos, kurių pavadinimas prasideda „s“ raide.

Susirinkusieji vaišinosi plovu, lietuviškus balandėlius primenančiais mėsos ir ryžių suktinukais vynuogės lapuose bei įvairiais kitais tradiciniais valgiais. Išskirtinis dėmesys šventės metu skiriamas ir desertams – širdį apsaldino 12 sluoksnių medaus ir riešutų desertas bei kiti.

Azerbaidžaniečiai šiai šventei ruošiasi visą mėnesį. Išskirtinio susikaupimo reikalauja kiekvienas pasiruošimo mėnesio antradienis, nes tomis dienomis aukojama vandeniui, ugniai, žemei bei pačiam gamtos atgimimui.

Šventė neapsiėjo be ryškiaspalviai išmargintų kiaušinių, todėl jos metu vyko margučių kietumo, ridenimo varžybos.

Linksmybėms įgavus pagreitį svečiai buvo pakviesti į lauką, kur laukė, veikiausiai, magiškiausia ir labiausiai pašėlusi šios šventės dalis – dalyviai bemat išsirikiavo greta jau liepsnojančio laužo ir suskubo per jį šokinėti.

Pašnekovės teigimu, tikima, jo ugnis pasiglemžia visas negandas bei blogį, todėl švenčiant gamtos atgimimą kiekvienam šventės dalyviui būtina bent kartą peršokti per ugnį.

Tiesa, vien to nepakanka, šokant reikia šnibždėti magiškus žodžius, kuriais visas prieš tai lydėjusias negandas švenčiantysis atiduoda ugniai ir toliau žengia apsivalęs.