Aiškintis situaciją tarnyba pradėjo gavusi judėjimo negalią ir sutrikusią kalbą turinčio pareiškėjo skundą. Pastarasis nurodė, lydimas mamos, apsilankęs uostamiestyje esančiame „Tele2“ salone, kur siekė gauti mobiliojo parašo paslaugą.

Pasak vyro, darbuotoja ėmė klausinėti, ar išties jam reikia mobiliojo parašo, reikalavo padiktuoti savo telefono numerį. Nepaisant jo bei mamos pastangų, atsakymai darbuotojos netenkino. Tuomet, anot pareiškėjo, jis siūlėsi atsakyti į klausimus raštu, tačiau to padaryti nebuvo leista. Vyras skundėsi, kad liko ne tik nusivylęs, bet ir viešai pažemintas.

Savo ruožtu „Tele2“ atstovai tarnybai aiškino, kad pagal teisės aktus, buvo privalu įsitikinti savarankiška elektroninio parašo prašančio žmogaus valia. O tokio patvirtinimo iš pareiškėjo esą nebuvo gauta.

Bendrovės atsakyme tarnybai nurodyta, kad „pareiškėjas bendravo garsais, o lydintis asmuo pusbalsiu vertėjavo“, tad darbuotoja, pasitarusi su kolegomis bei salono vadove, nusprendė paslaugos nesuteikti. „Tele2“ atstovai taip pat neigė, kad klientas prašė galimybės į darbuotojas klausimus atsakyti raštu.

„Faktas, kad žmogui reikalinga pagalba bendraujant, neturi būti vertinamas kaip kliūtis gauti paslaugą. Kliento poreikiais ir galimybėmis buvo galima įsitikinti leidžiant atsakyti į klausimus raštu. Tačiau tais būdais pasinaudota nebuvo“, – pranešime cituojama lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Todėl, jos teigimu, „Tele2“ atsisakymas suteikti mobiliojo parašo paslaugą vien dėl to, kad pareiškėjas dėl kalbos negalios negalėjo žodžiu atsakyti į klausimus, įvertintas kaip diskriminuojantis.

Tarnyba įspėjo „Tele2“ dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo ir rekomendavo pasitvirtinti mandagaus bendravimo su kalbos negalią ar kalbos sutrikimus turinčiais klientais taisykles.