Dėl transporto nuolat didėjant Klaipėdos taršai, Uosto direkcija turi auksinį argumentą – nukreipti didelę dalį transporto srautų į pietinę dalį miesto. 

Konfliktas gilės

Kasmet per Klaipėdos centrą, nes tokiu jau laikomas ne senamiestis, o dalis ties „Akropoliu“ ir arena, juda per 650 tūkst. automobilių į Kuršių neriją. Ypač smarkiai tas srautas padidėja vasarą. Iš tų 650 tūkst. per tris vasaros mėnesius per Klaipėdos centrą pervažiuoja 520 tūkst. automobilių keldamiesi per II Smiltynės perkėlą į Kuršių neriją arba iš jos.

Neatsitiktinai viena didžiausių taršų Klaipėdoje yra toje centrinėje miesto dalyje. „Ne šiaip sau, o turėdami labai rimtus argumentus pradėjome ieškoti alternatyvų, kaip sumažinti mieste automobilių srautą“, – susitikime su Seimo nare Agne Bilotaite aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Uostas, siekdamas iškelti transporto srautą iš II Smiltynės perkėlos, turi ir savo vidinių argumentų.

„Laivai didėja, jų Klaipėdos uoste daugės. Plaukiantys uoste jūrų laivai turi pirmenybę prieš keltus. Todėl jų eismas strigs. Toje vietoje, kur yra II Smiltynės perkėla, įrengtas jūrinių laivų apsisukimo ratas. Tai taip pat lėtins Smiltynės perkėlos keltų darbą. Minijos gatvėje kaupsis į keltą norinčių pakliūti automobilių srautas. Stiprės konfliktas tarp uosto ir miesto“, – dėliojo A.Vaitkus.

Nuodijami klaipėdiečiai

A.Bilotaitė pripažino turinti išankstinę nuostatą dėl tilto į Kuršių neriją statybos. Tiltas sujauktų UNESCO saugomą Kuršių nerijos teritoriją.  „Gąsdinimai dėl tilto žalos UNESCO paveldui Kuršių nerijoje yra niekiniai. Tokiomis kalbomis tarsi kovojama prieš Lietuvos valstybę iš vidaus“, – trinktelėjo A.Vaitkus, primindamas, kad svarbiausias argumentas turėtų būti žmonės, jų sveikata.

Jis pateikė daugybę pavyzdžių, kai tiltai ne sujaukė gražias saugomas teritorijas, o jas netgi papildė. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Švedijos Alando sala Baltijos jūroje yra ne mažiau saugoma teritorija nei Kuršių nerija. Į ją nutiestas tiltas ir tai tik pagyvina salos ekonomiką.

Kodėl transporto srautais, kurie per miesto centrą juda į Kuršių neriją, yra nuodijami apie 160 tūkst. Klaipėdos gyventojų, kai yra visos galimybės didžiulio automobilių srauto miesto centre išvengti?

A.Bilotaitė, teigdama, kad klaipėdiečiai turi teisę gyventi sveikame mieste, argumentavo, kad važiuoti aplinkkeliu ir tiltu į Kuršių neriją patogiau būtų ne klaipėdiečiams, o atvykstantiesiems.

Po neriją – dviračiais

Dar vienas tilto statybos priešininkų argumentas yra tai, kad pastačius tiltą padidės automobilių transporto srautas į Kuršių neriją.

A.Vaitkus mano priešingai. Mokamas tiltas leistų sureguliuoti srautus ne blogiau nei dabartinė Smiltynės perkėla.

„Pietinėje dalyje yra laisvų teritorijų. Tilto prieigoje galėtų būti statomos automobilių laikymo aikštelės. Važiuojantieji į Kuršių neriją jose galėtų palikti savo automobilius ir į Nidą vykti visuomeniniu transportu“, – argumentavo A.Vaitkus. Tai taip pat galėtų paskatinti ir naudojimąsi Kuršių nerijoje dviračiais. Atvykę poilsiautojai galėtų palikti prie tilto automobilius ir po Kuršių neriją važinėti išsinuomotais dviračiais. Būtų ir pramoga, ir nauda Kuršių nerijai.

A.Bilotaitė, kuri teigė, kad Klaipėda ir uostas Lietuvai svarbūs ir kaip nėra lengva tuo įtikinti žmones Vilniuje, pripažino, kad uosto argumentai dėl tilto statybos esantys svarūs. Ji teigė, kad prieš diskusiją buvusi labiau nusiteikusi prieš tilto statybą. Iškeltas klausimas: kur dėti Smiltynės perkėlos darbuotojus?

„Aš ne kartą sakiau šios perkėlos direktoriui, kad jo vietoje būčiau pats pirmasis, kuris pasisakyčiau už tilto statybą su sąlyga, kad jo operatore būtų Smiltynės perkėla, – pastebėjo A.Vaitkus.

Renkant važiavimo tiltu mokesčius būtų galima išgyventi ne blogiau nei keliant transportą keltais. Juo labiau kad dabar Smiltynės perkėlos pelningumas yra abejotinas. Jokio pelningumo nebūtų, jei bendrovė už nemokamą neringiškių kėlimą negautų dotacijų iš Lietuvos kelių direkcijos.