Negalima teigti, kad 15 laipsnių šalčiai sausį Lietuvoje turėtų būti netikėti, ne taip, kaip Norvegijoje, kur įvairiuose regionuose buvo užfiksuota net 14 šalčio rekordų.

Šalčio rekordai Norvegijoje

Pirmą kartą Osle buvo užfiksuota žemesnė nei 30 laipsnių temperatūra, o tiksliau 31,1 laipsnis. Kelios matavimo stotys Rytų Norvegijoje fiksavo dar didesnius šalčius, netgi iki 32, 33 ir beveik iki 34 laipsnių. Šiauriniuose Norvegijos regionuose fiksuotas netgi 43,5 laipsnių šaltis, o Švedijos Šiaurėje iki 43,8 laipsnių.

Netgi tokioje turtingoje šalyje kaip Norvegija ir jos sostinėje Osle pasipylė daugybė skundų apie trūkusius šildymo vamzdžius, apšalusius žmones. Kai kuriose vietose Norvegijoje dėl šalčio netgi buvo nutrūkęs elektros tiekimas.

Norvegijoje, skirtingai nei Švedijoje ar Danijoje, nebuvo didesnių transporto sutrikimų. Dėl šalčio plečiantis bėgių metalui arba neužvedus vilkikų Rytų Norvegijoje buvo sustabdytas dalies traukinių eismas.

Yra tarsi nuostata apie tai, kad oras, kuris būna Norvegijos Oslo regione, maždaug po paros atkeliauja ir į Lietuvos pakrantę, mat oro srautams nuo Atlanto lengviausia brautis į žemyninę dalį per Baltijos jūrą. Šį kartą nuostata nepasiteisino – didesni nei 20 laipsnių šalčiai iš Oslo regiono į Lietuvą neatkeliavo.

Galbūt ši nuostata veikia tik skverbiantis ciklonams iš Atlanto, o šaltis turi visai kitus kelius, kaip vaikščioti po Baltijos jūros regioną.

Realybė: žiemą Nidos uoste įšalę pramoginiai laivai. / Socialinių tinklų nuotr.

Įstrigęs laivas ir automobiliai

Ne tiek nuo šalčio, kiek nuo sniego, stipraus vėjo kentėjo Danija ir Pietų Švedija.

Danijoje dėl stipraus vėjo praėjusią savaitę į uostą negalėjo įplaukti iš Oslo į Kopenhagą kursuojantis DFDS keltas „Crown Seaways“ su 900 keleivių.

Tiksliau laivas įplaukė į Kopenhagos uosto vidų, tačiau dėl stipraus vėjo negalėjo saugiai priplaukti prie krantinės ir prisišvartuoti. Laivas buvo priverstas išplaukti iš uosto ir per naktį lūkuriuoti jo reide Zundo sąsiauryje.

Tai yra nedažnas atvejis laivyboje. Galbūt paaiškės, kad 27 m. 171 metro ilgio laivas turi per silpnus variklius arba netinkamas pavairavimo, švartavimo sistemas. Taip pat neaišku, kodėl prisišvartuoti keleiviniam laivui nepadėjo Kopenhagos uosto tarnybos su papildomais vilkikais?

Galima pastebėti, kad blogesnė situacija nei Klaipėdos mieste yra Klaipėdos uoste, ypač jūrų perkėlose, kur į keltus atvežami kroviniai.

Daugiau incidentų su laivais nei prie šalčio bangos paliestos Norvegijos, nei prie Švedijos ar Danijos nebuvo. Didesnių problemų buvo su tiek Švedijos Pietuose, tiek Danijos Šiaurės Jutlandijos regione įstrigusiais sunkvežimiais. Netgi šių šalių greitkeliuose – Švedijoje kelyje E22 tarp Kristianstado ir Hoerby, o Danijoje greitkelyje ties Orhuso miestu buvo susidarę 15–20 kilometrų automobilių kamščiai.

Prasidėjo ledų laužymas

Ne patys geriausi keliai praėjusį savaitgalį buvo ir Latvijoje, kai kuriose Lietuvos vietose. Pirmą kartą buvo galima pastebėti, kad dėl kelių priežiūros sningant padėtis Lietuvoje yra kiek geresnė nei Latvijoje, nors pati kelių kokybė Latvijoje jau gerokai geresnė nei Lietuvoje.

Galima pastebėti, kad ryškesni pokyčiai dėl kelių valymo įvyko Klaipėdoje. Tai greičiausiai yra rezultatas to, kad Klaipėdos miesto meras kelininkams už laiku neišvalytas gatves „įjungė“ baudų sistemas.

Tuo pat metu galima pastebėti, kad blogesnė situacija nei Klaipėdos mieste yra Klaipėdos uoste, ypač jūrų perkėlose, kur į keltus atvežami kroviniai. Pagrindiniai vidiniai uosto privažiavimo keliai buvo nebarstyti, krovinių kaupimo aikštelės nevalytos.

Panaši situacija uoste būna kaskart, kai tik iškrenta daugiau ar mažiau sniego. Tokia situacija nėra suprantama, nes Uosto direkcijoje veikia specialios uosto eksploatavimo tarnybos, kurios turėtų pasidomėti ir dėl įvažiavimo į uostą kelių, krovinių sukaupimo aikštelių būklės.

Gerai, kad Klaipėdos uostas yra neužšąlantis ir esant 10–15 laipsnių šalčiui didesnio streso nepatiria. Ledus tenka laužyti tik užutėkiuose. Tam nereikia netgi specialių ledlaužių, užtenka pagalbinių laivų su sustiprintu korpusu.

Šiauriau esančiuose Baltijos jūros, o ypač įlankų uostuose, jau prasidėjo ledlaužių sezonas. Prie kai kurių Suomijos įlankos uostų jau susidarė 5–15, o vietomis net ir 20–30 centimetrų storio ledai. Apie ledlaužių naudojimą uostuose pirmoji paskelbė Rusijos uostų administracija. Praėjusį savaitgalį Rusijos Suomijos įlankos uostuose ledus jau laužė 6 ledlaužiai, savaitgalį į uostus per ledus kiekvieną parą buvo lydima iki 30 laivų.