Turgus žavi gyvenimo margumynais

Turgus žavi gyvenimo margumynais

Turgus – marga vieta, kur gali pamatyti įvairiausių žmonių. Ir turinčių čia savo suolelį, naktį atstojantį lovą, ir šlitinėjančių narkomanų, ir lakstančiomis akimis ilgapirščių.

Dešimt čeburekų – katinas

Žliaugė lietus, bet kai kurie turgaus prekiautojai nesiguodė pirkėjų stoka. Patys tuo stebėjosi.

Čeburekų ir beliašų pardavėja Bronislava Kaktienė suskaičiavo, kad per kelias valandas pardavė daugiau kaip dešimt beliašų. Pastaruosius žmones labiau mėgsta, nors kartais ir pajuokauja, kad nusipirkus dešimt – surinksi katiną.

Pirkėjų juokus B.Kaktienė vertina atlaidžiai – per dešimt prekybos metų prie visko įprato. Kaip ir prie aplinkui šlitinėjančių narkomanų ar vagių. Patyrusi prekiautojos akis sakė iškart galinti atskirti, kuris žmogus kuo užsiima.

\"Oi, daug dabar tų narkomanų ir vagių! Kas antras. Anksčiau tiek nebūdavo. Ir kur valdžia žiūri? – stebėjosi buvusi konduktorė. – Žiūrėk, čia ką nors pagrobė nuo prekystalio, o kitame gale jau šaukia, kad piniginę pavogė.\"

Nuo ilgapirščių dažniausiai kenčia pirmieji turgavietės stalai. Ramiau buvo, kai turguje budėjo apsauga, tačiau dėl pinigų stokos jų paslaugų atsisakyta. Apsaugos darbuotojai dabar atvyksta tik iškviesti, o jų pagalbos prireikia dažnokai.

\"Stovi už nugaros koks prašalaitis ir, nežinai, kas jam į galvą šaus\", – apie savo darbo kasdienybę pasakojo moteris.

Kiti prekeiviai minėjo, kad pastaruoju metu bent jau nebėra tokių agresyvių vagių, kaip anksčiau. Pasitaikydavę, kad į kampą įspeitę pardavėją, pasiimdavo, ko norėdavo. Pagrasinus iškviesti policiją, pasiūlydavo savo mobilųjį telefoną.

Ant prekystalio – iki nakties

Beliašų pardavėja su malonumu prisiminė praėjusią Jūros šventę, kai turgaus kasdienybei įprastus veidus pakeitė atvykėliai. Susėdę ant prekystalių žmonės nesiskirstė iki vidurnakčio.

\"Buvo smagu\", – šyptelėjo B.Kaktienė. Ne tik dėl linksmos kompanijos. Daugelis šventės dalyvių vietoj kepsnio kavinėje rinkosi pusantro lito kainuojantį beliašą.

Pardavėja turguje jaučiasi kaip namuose, o aplinkui vykstančius įvykius vertina kaip lauko cirką. Bet ji pastebi, kad žmonės mėgsta turgų.

Nakvynės suolelis

Kaip žvirbliai nuo lietaus sutūpę po pastoge sėdėjo trys benamiai. Čia jie ir miega. Pokalbis prasidėjo nuo ištiestos rankos. Vienam davus centų, kitas dar uoliau pradėjo vardyti savo bėdas ir taip prašyti pinigų.

Šnekiausias iš benamių – Jonu prisistatęs vyras pasakojo, kad laisvėje gyvena trisdešimta para. Iš kalėjimo išėjo po beveik 20 metų, o už grotų sėdėjo aštuonis kartus.

\"Čia mūsų suolelis\", – rodydamas nakvynės vietą mosteli vyras. Miega dviese su draugu. Vienintelė blogybė, kad kartais narkomanai sugalvoja šonus išvanoti, reikalaudami pinigų. \"Iš kur pas bomžą pinigai?\" – stebėjosi Jonas.

Nuo grybų iki žolių

Grybų šiemet nėra, tuo mus bandė įtikinti jais prekiavę vyrai. Jei anksčiau kai kurie prekystaliai būdavo nukrauti miško gėrybėmis iš Jurbarko ar Kauno, tai tądien aptikome vos vieną prekeivį, siūlantį klaipėdietiškų grybų.

Trijų litų už indelį ūmėdžių prašęs pardavėjas į akį kritusiai pirkėjai siūlė nuleisti dar pigiau. Tad be konkurencijos prekiavęs vyras greitai apsisuko ir išpardavė dienos laimikį.

Bruknes, mėlynes ir voveraites pardavinėjęs klaipėdietis Vidmantas pasakojo, kad iš pirkėjų išgirstąs ne vieną receptą. Po šešis ir dešimt litų už uogas prašęs vyras tikino, kad žmonės dažniau vis dėlto renkasi mėlynes – ne tik uogienėms virti, bet ir šiaip paskanauti. O štai bruknių vienam tikslui perka – uogienei.

\"Gelsvė smirdi kaip šlapimas, bet marinuoti su ja agurkai būna fantastiški. Tik nedaug reikia dėti\", – kilnodama augalus aiškino žolininkė.

Šalia Vidmanto įsitaisiusi Ona iš Plikių pati siūlė pirkėjams receptus. Vaistažolių žinovė vardijo, kuri nuo ko padeda ir kokių negalavimų padeda atsikratyti.

Nors plikiškės mama žinojusi, kaip su iš 32 žolių išvirtu nuoviru naikinti sunkiai gydymui pasiduodančią rožę, tačiau moteris sakė šių paslapčių neperėmusi. Žinių, kaip ką gydyti, gauna iš knygų. Tiesa, daug ką yra išbandžiusi ir pati.

Rezultatas – išsigydytos prieš šešiolika metų gydytojų diagnozuotos įvairiausios ligos.

Kapus mylintys pirkėjai

\"Jei iš gėlių išgyventume, batais ir kojinėmis neapsikrautume\", – atviravo dirbtinių gėlių pardavėja Regina.

Išgyventi būtų dar sunkiau, jei lietuviai taip nemėgtų rūpintis artimųjų kapais. Reginos siūlomos prekės ypač paklausios tampa prieš Vėlines.

Nors dirbtinių augalų prireikia ir kitomis progomis. Vieni juos perka norėdami paslėpti statybinį broką namuose, kiti jais keičia gyvas gėles. Dirbtinės puošmenos patrauklios ir vestuvininkams, sumaniusiems papuošti automobilius.

Regina negalėjo išskirti, kurios gėlės populiaresnės, tačiau pastebėjo, kad kaimo moterys dažniau pageidauja ryškių gėlių.

\"Rugsėjis bus labai liūdnas. Bus tylu. Žmonės pinigus bus išleidę mokslo metų pradžiai\", – iš patirties žino prekybininkė.

Pačios užaugintų jurginų siūliusi ponia Jadvyga žino, kokių gėlių reikia pirkėjams – kad žiedo galva greitai nenulinktų ir ilgai žydėtų.

Moters prekystalis nukrautas įvairiausių rūšių jurginais. Šiomis gėlėmis ji domisi daug metų, tad remdamasi savo praktika atsirinko patvariausias rūšis. Ketvergiuose ji dabar augina 36 rūšis jurginų.

Patyrusi gėlininkė tikino, kad jurginai iš jos gėlyno pamerkti žydės ilgai, beveik visą savaitę.

Cepelinai vilioja ir turistus

Daugelis klaipėdiečių žino turguje užkandinę, kur galima paskanauti cepelinų. Dėl jų skonio ir nedidelės kainos klientai nesibodi ir ne visiems priimtina turgaus kaimynyste.

Užkandinės savininkė Jūratė Kocienė sulaukianti ir užsieniečių, norinčių paragauti nacionalinės virtuvės pasididžiavimo. Vieni jos užkandinę randa gidų padedami, kiti patys ateina. Ar visada pavyksta susikalbėti?

\"Baksteli pirštu į cepelinų porciją, ir būna viskas aišku\", – šypsojosi šeimininkė, į užkandinės veiklą įsukusi beveik visą šeimą.