Ukrainos grūdai tolsta nuo Klaipėdos | kl.lt

UKRAINOS GRŪDAI TOLSTA NUO KLAIPĖDOS

Jau aišku, kad eksperimentas Ukrainos grūdus vežti per Klaipėdos uostą tam naudojant siauresnės vėžės geležinkelį Lenkijoje nepasiteisino.

Dėl grūdų iškėlė bylą

Apie galimą Ukrainos grūdų gabenimą per Klaipėdos uostą buvo prabilta maždaug prieš mėnesį. Per tą laiką atvežti gal du trys nedideli grūdų sąstatai. Iš jų netgi laivo siuntos suformuoti neįmanoma.

Klaipėdos uostas netampa pasaulio gelbėtoju nuo galimo bado. Dėl grūdų Rusija pasauliui tarsi yra paspendusi spąstus, užblokuodama Ukrainos uostus.

Ukrainos grūdų saugyklose yra apie 25 mln. tonų grūdų. Jų išgabenti neįmanoma. Ukrainoje prabilta apie tai, kad rudeniop, nuėmus šių metų derlių, gali susikaupti iki 75 mln. tonų grūdų.

Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų viceprezidentas Michailas Nepranas nurodė kelis grūdų gabenimo kelius. Visi jie turi didesnių ar mažesnių sunkumų.

Vienas iš kelių, kurį buvo pasiūliusi Rusija, – išgabenti Ukrainos grūdus per jų okupuotą Berdiansko uostą. Ukrainai šis variantas netinka, nes su okupantu nenorima turėti jokių reikalų. Rusai jau parodė, kad jie labiausiai nori Ukrainos grūdus nusavinti.

Anot M.Neprano, Ukrainoje yra iškelta byla dėl to, kad Rusija okupuotose teritorijose iš ukrainiečių pusvelčiui atiminėja grūdus, o kai kuriais atvejais juos net vagia. Vagystės faktų pastebėjo ir JAV valdžios atstovai.

M.Nepranas ragino, kad Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose žmonės fiksuotų automobilius, kurie išveža pavogtus ar nusavintus grūdus. Tikimasi, kad karą laimėjusi Ukraina sugebės išsireikalauti atlyginti okupantų padarytą žalą.

Dėl grūdų Rusija pasauliui tarsi yra paspendusi spąstus, užblokuodama Ukrainos uostus.

Nėra jokių garantijų

Tarp kitų Ukrainos grūdų gabenimo būdų M.Nepranas minėjo ir vadinamąjį Baltarusijos variantą, kuriame figūruoja ir Lietuva.

Pagal jį grūdai iš Ukrainos to paties pločio rusiška geležinkelio vėže pasiektų Klaipėdos uostą. Pagal šią schemą Klaipėdoje ukrainiečių grūdus ypač norėjo krauti "Belaruskalij" trąšų netekęs Birių krovinių terminalas.

Jei Baltarusija būtų kaip tarpininkas gabenant Ukrainos grūdus, ji pageidautų, kad būtų peržiūrėtos sankcijos dėl "Belaruskalij" trąšų gabenimo. Tokią sąlygą yra iškėlęs save Baltarusijos prezidentu tituluojantis Aliaksandras Lukašenka. Jis, taip pat ir kiti asmenys ragina, kad Ukrainos karo sukelto galimo pasaulinio bado akivaizdoje būtų atšaukiamos su maisto produktais ir žemės ūkio veikla susijusios visos sankcijos. Taip manančių yra ir Lietuvoje. Tokia yra ir dalies Lietuvos verslo bendruomenės pozicija.

Keista: yra planų grūdus iš Ukrainos gabenti civilinių laivų konvojumi, bet tuos laivus kažkodėl nori lydėti Rusijos karinės pajėgos. "Portalmorski.pl" nuotr.

Ukrainoje požiūris į Baltarusiją yra dviprasmiškas. Ukraina iš dalies yra dėkinga Baltarusijos žmonėms ir dėl iš jų gaunamos vertingos informacijos, ir dėl veiksmų stabdant Rusijos kariuomenės judėjimą Baltarusijos geležinkeliais. Tačiau Ukrainoje yra ir didelis nepasitikėjimas save Baltarusijos prezidentu tituluojančiu A.Lukašenka. Baltarusija oficialiai prisidėjo prie karo prieš Ukrainą, nes suteikė Rusijos puolimui į Ukrainą savo teritoriją, iš jos teritorijos į Ukrainą leistos raketos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai pasakė, kad negali svarstyti galimybės eksportuoti grūdus geležinkeliais per Baltarusiją dėl "draugiškų kaimynų" veiklos.

Yra ir techninių kliūčių – dėl karo geležinkelio atšakos tarp Ukrainos ir Baltarusijos yra sugadintos specialiai, kad jomis negalėtų pasinaudoti agresorė Rusija.

Grūdai – su Rusijos palyda?

Pati Ukraina yra labiausiai suinteresuota, kad grūdai būtų gabenami per jos uostus.

Šiuo metu Rusija yra okupavusi Mariupolio, Berdiansko, Chersono uostus, tačiau Ukraina išlaikė Odesos, Černomorsko, Južnij, Nikolajevo jūrų uostus.

Iš esmės tai yra tie uostai, per kuriuos anksčiau ir būdavo gabenamas didelis kiekis Ukrainos grūdų. Dabar jie negali būti gabenami, nes Rusijos karo laivai blokuoja įplaukimą į šiuos uostus. Ukrainos prezidentas tvirtino, kad toliašaudėmis raketomis yra nuginę Rusijos laivus apie 100 km nuo Ukrainos kranto, bet toliau Juodojoje jūroje jie laivybą vis tiek gali blokuoti.

Šiuo metu, anot M.Neprano, Ukrainos uostuose yra užblokuoti 68 užsienio laivai su keliais šimtais jūrininkų.

M.Nepranas pateikė variantą, kad Turkija galėtų tarpininkauti užtikrinant grūdų konvojų iš Odesos uosto. Apie tai prabilo Rusijos žiniasklaida. Dėl to Turkijoje lankėsi Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Turkija išminuotų laivybos kelią į Ukrainos Odesos uostą, o Rusijos laivai lydėtų civilinius laivus su grūdais iki Bosforo sąsiaurio.

Toks variantas nėra priimtinas Ukrainai. Ji Rusijos laivų palydos nepageidauja, baiminasi, kad taip rusai gali bandyti įsiveržti į Ukrainos uostus. Ukrainiečiai Rusiją laiko veidmainiška valstybe, su kuria geriau neturėti jokių reikalų. Aktyvus Rusijos vaidmuo šioje grūdų istorijoje stebina. Pradėjusi kruviną karą prieš nepriklausomą Ukrainą, ji kaltę dabar tarsi nori "nusiplauti" ukrainiečių grūdais, sudarydama įvaizdį, jog rūpinasi pasauliu, kad nekiltų badas.

Dėl Rusijos viešpatavimo Juodojoje jūroje viešą laišką JAV prezidentui Joe Bidenui yra pateikę maždaug 30 šios šalies elito atstovų – buvę diplomatai, kariškiai, Ukrainos ir Rusijos analitikai, visuomenės atstovai.

Nurodoma, kad Juodojoje jūroje turėtų būti imamasi veiksmingesnių priemonių, kad Rusijos dominavimas ir Ukrainos uostų blokada būtų nutraukta. JAV elito atstovai mano, kad į Juodąją jūrą turėtų būti įvesti JAV ir NATO laivai. Jie, o ne Rusijos laivai turėtų vykdyti civilinių laivų su Ukrainos grūdais palydą.

Gairės: Ukrainos grūdai, Klaipėdos uostas, grūdų gabenimas, karas Ukrainoje
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS