UOSTO REZERVINĖJE ŽEMĖJE – PRIVATŪS SKLYPAI

Teismuose valstybės naudai padėtas taškas dėl uosto rezervinėse žemėse atsiradusių trijų privačių žemės sklypų.

Atsirado privatūs sklypai

Bendrovė „V. Paulius & Associates real estate“ tikino, kad dar 2012–2013 metais įsigijo tris žemės sklypus tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų vietovės Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės.

Tačiau 2018 m. svarstant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą paaiškėję, kad teritorija, kur „V. Paulius & Associates real estate“ turinti sklypus, įtraukta į uosto dalį.

Bendrasis planas pradėtas rengti 2014 m. Vyriausybės nutarimu, kai privatūs sklypai jau buvę suformuoti.

Bendrovė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su prašymu, kad jos sklypai nebūtų uosto dalis. Tačiau ji gavusi paaiškinimą, kad sklypai esantys Bendrojo plano sprendiniuose, kurie  Vyriausybės nutarimu patvirtinti kaip uosto rezervinių teritorijų ribos. Jos galėjusios būti keičiamos tik prieš Vyriausybės nutarimą.

Paaiškėjo, kad 3,365 tūkst. kv. m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos ribos buvusios nustatytos 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 385. Todėl po šio nutarimo rezervinės uosto teritorijos nebegalėjusios būti priskirtos privatiems asmenims.

Ribos buvusios pažymėtos

Kaip jau po Vyriausybės nutarimo priėmimo uosto rezervinėje teritorijoje galėjo formuotis privatūs sklypai?

Juo labiau kad Vyriausybei nutarimu Nr. 385 dar 2008 m. nustačius uosto rezervinės teritorijos ribas, visa žemė buvo valstybinė.

Naujus sklypus paskutinėmis savo gyvavimo dienomis 2009 m. suformavo tuomet veikusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Remtasi tuo, kad Vyriausybės nutarime nebuvusios tiksliai pažymėtos uosto rezervinės teritorijos ribos.

Dėl to ne visai aišku, nes nurodyta, kad buvusi uosto rezervinės teritorijos schema, teritorijos ribos bei kampų koordinatės.

„V. Paulius & Associates real estate“ minėtus sklypus įsigijo ne iš karto po jų suformavimo, o praėjus keleriems metams.

Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad pirkdama sklypus bendrovė „V. Paulius & Associates real estate“ žinojusi, kad sklypai yra įtraukti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinę teritoriją. 

Ar reikia sklypų uostui?

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kad privatūs sklypai uosto rezervinėje teritorijoje negalėjo būti skirti. Praėjus 10 metų jau sunku susigaudyti, kas dėl to kaltas, kad jie ten atsirado. Faktas yra tai, kad juos pirkusi bendrovė už tai mokėjo pinigus.

Teisme iškilo klausimas, ar bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ sklypai, kurie yra uosto rezervinėje teritorijoje, būtų naudojami uosto veiklai. Vienareikšmiško atsakymo nėra.

„V. Paulius & Associates real estate“ atstovai prašė sklypus pašalinti iš uosto rezervinės teritorijos.

Uosto bendrojo plano projekte buvo patikslintas rezervinių teritorijų brėžinys ir siūlyta privačius sklypus ateityje išbraukti iš rezervinės teritorijos ribų. Tačiau bendrovė „V. Paulius & Associates real estate“ siekė jau dabar, o ne ateityje išbraukti juos iš rezervinės teritorijos. Teismas to nesiėmė daryti. Jis konstatavo, kad Vyriausybės nutarimai nėra skundžiami ir nėra nagrinėjami kaip bylos dalykai.

Nesiskaityta su uosto rezervais

Klaipėdoje daug analogijų. Dar 1993 m. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“. Jame buvo numatytos konkrečios uosto rezervinės teritorijos pagal Minijos gatvę.

Tačiau laikui bėgant pagal Minijos gatvę radosi nemažai privačių sklypų, kilo degalinės, parduotuvės, servisai ir kitokios paskirties statiniai, netgi privatūs kvartalai. Juos teko išbraukti iš uosto rezervinių teritorijų.

Panašioje, netgi dar blogesnėje situacijoje atsidūrė ir Šventosios uostas. Aplink jį beveik neliko laisvų uosto teritorijų, nes jas „paėmė“ privatininkai. Dėl to strigo Šventosios uosto dokumentų rengimas. Jei ne privatūs interesai ir jų sukelti teismų procesai, šiandien Šventosios uostas jau greičiausiai būtų buvęs atstatytas pasinaudojus 2007-2013 m. ES parama, kuri buvo numatyta, bet nespėta ja pasinaudoti, nes laiku, iš esmės dėl teismų procesų, nebuvo parengti dokumentai.