Šį rugsėjį S. Vaškaitienė pradėjo dirbti su antrąja savo pirmokų laida, šie mokslo metai jai penktieji.
„Idėja vaikams kalbėti apie miesto bažnyčias, kurių dabar nebematome, mano galvoje gimė senokai, kai dar su pirmąja savo pirmokėlių laida lankėmės Šv. Jono bažnyčios kasinėjimų vietoje. Norėjau, kad vaikai suprastų, iš kur muziejuose atsiranda eksponatai. Tada turėjome retą progą pamatyti archeologinius kasinėjimus, matėme atidengtus šios bažnyčios pamatus, archeologai mums rodė ir pasakojo apie savo darbą. Vaikai turėjo progą plauti radinius, sužinoti, kas yra archeologija, ką daro archeologai ir kur jų rasti daiktai vėliau keliauja“, – pasakojo mokytoja S. Vaškaitienė.
Pirmokų mokymo programoje yra pamokos, kurių metu vaikai mokomi naudotis liniuote. Tada mokytojai Sigitai kilo mintis su liniuotėmis kažką padaryti.
Istorijos bakalauro studijas baigusi S. Vaškaitienė sugalvojo, kad su vaikais gamins tam tikrų išmatavimų plyteles ir iš jų statys maketą bažnyčios, kurios liekanas matė.
Taip kiekvienas sulipdė po dvi ar tris plyteles ir iš jų kūrė pastatą.
Vaikų padarytą maketą mokytoja nusiuntė archeologams. Ji buvo nustebinta ir sužavėta šiuo darbu.
„Nuo tada mano galvoje ėmė kirbėti mintis, kiek daug dalykų, kurių mokome vaikus, mes galime panaudoti: istoriją, matematiką, technologijas. Juk panašų projektą būtų galima sukurti ir kitoms mokykloms“, – pasakojo mokytoja.
Sujungė kelias disciplinas
Vasarą S. Vaškaitienė daug laiko sugaišo kurdama projektą „Šv. Jono bažnyčios paslaptys“. Ji išgrynino projekto idėją, pakoordinavo edukaciją, surado rėmėjus, bet dirbo ne viena, jai talkino kolegės, padėjusios parengti atskirus konkursus.
Rudenį ji pradėjo šį savo sumanymą įgyvendinti. S. Vaškaitienė norėjo sukurti konkursą, kuriame galėtų dalyvauti moksleiviai iki pat 12 klasės, bet nusprendė, kad šiemet pabandys į jį įtraukti tik pradinių klasių mokinukus.
Jis turėtų tapti gera pradžia ir pamoka, kurios patirtys galėtų išvystyti ir išplėsti jį visoms moksleivių amžiaus grupėms.
Mokytoja sukūrė STEAM projektą – konkursą.
Mano galva, tai – ateities projektas. Reikia dirbti su pačiais mažiausiais.
STEAM yra akronimas, reiškiantis penkias disciplinas: „science“ (gamtos mokslai), „technology“ (technologijos), „engineering“ (inžinerija), „arts“ (menai) ir „mathematics“ (matematika). Tokiu ugdymo modeliu siekiama ugdyti mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius per praktines, įtraukiančias veiklas.
Šiemet idėja įgyvendinama be jokių papildomų lėšų, iš geros mokytojų valios ir ją parėmusių įstaigų paramos.
Daugybė įdomių užduočių
Projektą sudaro keli etapai.
Pirmasis – lobio medžioklė „Dingusios Klaipėdos bažnyčios“ – jau įveiktas.
Vaikai buvo supažindinti su trimis neišlikusiomis Klaipėdos bažnyčiomis, paaiškinta, kada ir kaip jos dingo. Spręsdami užduotis ir galvosūkius jie sužinojo, kaip šios bažnyčios atrodė, kada buvo pastatytos.
Po to su žemėlapiais rankose vaikai keliavo į senamiestį ieškoti, kur stovėjo reformatų ir evangelikų liuteronų laukininkų Šv. Jokūbo bažnyčios, ten pat atliko kelias užduotėles, nusifotografavo ir pasiekė Šv. Jono bažnyčios vietą.
Būtent ši bažnyčia tapo viso projekto ašimi. Vokietijoje gyvenantis ponas Linus Skwirblies šios šalies archyvuose rado ir atvežė į Klaipėdą autentiškus šios bažnyčios brėžinius, tai tapo vienu pagrindinių dokumentų kuriant bažnyčios atstatymo projektą.
Ten vaikai atsisveikino su juos muziejuje pasitikusiu ir po senamiestį vedžiojusiu evangelikų liuteronų kunigu Mindaugu Žilinskiu.
Kunigui Mindaugui teko didysis iššūkis, nes pasitikęs mažuosius konkurso dalyvius muziejuje jis pasakojo apie kunigo rūbus, darbą, vaikams suprantamai pateikė žinių iš bažnyčios istorijos.
Mokytoja S. Vaškaitienė stebėjo konkurso dalyvių emocijas, kai vedami kunigo jie vaikščiojo po senamiestį.
Vaikus į konkurso pirmąjį etapą atvedusios mokytojos atviravo, kad dalyvavimas tokiame įdomiame projekte bus kupinas atradimų ir mokiniams, ir jų tėvams.
Paaiškėjo, kad vaikams ši dalis labai patiko, jie domėjosi ir net tėvus nustebino savo žiniomis. Vienas mokinukas nesuvaldė emocijų supratęs, kad ten, kur dabar Tiltų gatvėje veikia kavinė, yra buvusi didelė ir graži bažnyčia. Vaikas šūktelėjo iš nuostabos, kad jo mama dirba bažnyčioje. Ko gero, ir pati mama dar nežinojo šio fakto.
Edukaciją vaikai baigė Klaipėdos miesto gynybinių įtvirtinimų, dažniau vadinamų tiesiog Jono kalneliu, poternoje. Joje įrengta ir jau porą metų veikia šios bažnyčios ekspozicija.
Čia vaikai daugiau sužinojo apie Šv. Jono bažnyčią: kuo ji buvo svarbi, apie ketinimą ją atstatyti, jos architektūrinius elementus. Mat viso projekto esmė ta, kad vaikai iš jų pačių pasirinktų medžiagų darys bažnyčios maketus.
Poternoje vaikų laukė atradimo džiaugsmas – saldaus lobio paieškos. Trumpai pabuvę archeologais visi jie rado iš anksto jiems paruoštą pakuotę saldainių.
Parodą eksponuos pilyje
Kita projekto dalis dalyvių laukia jau šią savaitę. Tai bus mokytojos Rimantės Simonavičienės parengta viktorina, kurios metu vaikai atsakinės į klausimus apie tai, ką praėjusią savaitę, vaikštinėdami po muziejų, senamiestį ir lankydamiesi poternoje, jie sužinojo.
Tai bus savotiškas žinių įtvirtinimas.
Mokytoja Jolanta Lekavičienė parengė elektroninių atvirukų konkursą. Šis projekto etapas užtruks dvi savaites. Vaikai kurs atvirukus su linkėjimais atstatomai Šv. Jono bažnyčiai. Tam jie galės rinktis bet kokią informacinių technologijų programėlę. Šiame etape taip pat bus renkami geriausiai įveikusieji šią užduotį.
Visą lapkričio mėnesį vaikai bus panirę į kūrybinį procesą – iš įvairiausių jiems labiausiai patinkančių medžiagų jie kurs šios bažnyčios maketą.
Tai bus konkursas, kurio vertintojų komisiją sudarys solidūs žmonės: Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, archeologė dr. R. Nabažaitė, kunigas M. Žilinskis, S. Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė bei bažnyčios atstatymo projektą kuriančių architektų atstovas.
Vertinant šiuos darbus bus kreipiamas dėmesys, ar maketas atitinka buvusios bažnyčios proporcijas, ar turi būdingus elementus.
Šie maketai bus eksponuojami vienoje Pilies muziejaus poternų.
Į parodos atidarymą bus kviečiami visi konkurso dalyviai, jų lauks apdovanojimai.
Pagrindinį prizą įsteigė individuali Eugenijaus Malinovo autobusų nuomos įmonė. Laimėtojai gaus 350 eurų vertės kelionę pasirinkto dydžio autobusu pasirinktu maršrutu.
Savivaldybės dovanos bus skirtos laimėtojams bei trijų prizinių vietų pelnytojams įvairiose grupėse.
Tikisi didesnio susidomėjimo
Šiemet konkurse ryžosi dalyvauti dešimties klasių mokiniai.
Komandą gali sudaryti 10 vaikų, todėl tikėtina, kad komandų bus kur kas daugiau ir kiekviena dalyvaujanti klasė parodai pateiks porą ar tris bažnyčios maketus.
Beje, klasės gali rinktis, ar nori dalyvauti visuose projekto etapuose, ar tik kai kuriuose. Taškais bus vertinamas dalyvavimas kiekviename etape. Didįjį prizą laimės daugiausiai taškų surinkusi komanda.
Konkursas prasidėjo spalio 22-ąją, maketams kurti vaikai turi laiko iki lapkričio 28 dienos. Gruodžio pradžioje planuojamas Šv. Jono bažnyčios maketų parodos atidarymas. Muziejaus lankytojai parodą galės apžiūrėti iki kitų metų sausio pabaigos.
„Tikimės, kad mums viskas pasiseks, nes turime labai solidžius partnerius. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus įsileido ne tik edukacijoms, bet ir parodai. Savivaldybės darbuotojai ėmėsi sklaidos apie šį projektą, jie išsiuntinėjo į mokyklas kvietimus registruotis ir dalyvauti šiame projekte. Žinią apie šį projektą mes pačios skleidėme ir per įvairias socialinių tinklų grupes“, – pasakojo S. Vaškaitienė.
Natūralu, kad pirmą kartą rengiamame renginyje dalyvauja daugiausiai S. Dacho progimnazijos pradinukų.
Prie projekto prisijungė ir po vieną klasę iš M. Mažvydo, Sendvario bei „Verdenės“ progimnazijų.
Žavisi ypatingu konkursu
Klausiamas, kaip reagavo į mokytojos Sigitos kvietimą dalyvauti projekte, skirtame jauniausio amžiaus mokiniams, kunigas M. Žilinskis pasakojo, kad kai ką panašaus jau darė šių metų pradžioje, minint Prūsijos kunigaikštystės 500 metų jubiliejų.
Tada jis surengė visą virtinę žygių. Birželį atsiliepę į jo kvietimą klaipėdiečiai aplankė 11-os neišlikusių bažnyčių vietas.
Kaip ir kunigui M. Žilinskiui, taip ir mokytojai S. Vaškaitienei atrodo vertinga mintis pirmiausiai atstatyti Šv. Jono bažnyčią žmonių sąmonėje, jų galvose. O vaikai tokiems sumanymams yra imliausi.
„Su vaikais dėliojome dėliones, kartu atkartojome varpų skambesį, ant kryžiaus rišome juosteles. Kalbėti teko daug, bet kunigui tai – įprasta. Džiaugiuosi, kad paruošti ir vesti pamokėlę muziejuje man padėjo žmona Laura Šakurskytė-Žilinskienė. Turiu daug idėjų, todėl šis iššūkis manęs nė kiek neišgąsdino. Kartais nežinai, kas išeis iš naujai sugalvotų dalykų, dažniausiai bebandant atsitinka mažų stebuklų“, – kalbėjo kunigas M. Žilinskis.
Pradinių klasių mokytojos sumanymą gyrė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. J. Genys.
„Tai – graži idėja ir toli į ateitį žvelgianti investicija. Man patinka žmonės, kurie daro tokius dalykus. Juk paprastai daugelis nori daryti didelius darbus, o ši mokytoja dirba su mažais vaikais. Mano galva, tai – ateities projektas. Reikia dirbti su pačiais mažiausiais. Džiaugiuosi tuo, ką jie daro, ir palaikau. Tegu tik daro kuo daugiau“, – neslėpė emocijų muziejaus direktorius.
