Šių metų Vakarų Lietuvos dainų šventė dedikuojama artėjančiam Mažosios Lietuvos dainų švenčių 100-mečiui, kuris bus minimas kitąmet. Klaipėdoje vykusi šventė tapo savotiška repeticija šią vasarą Vilniuje vyksiančiai Lietuvos moksleivių dainų šventei „Laiku. Ratu. Kartu“.
Klaipėdiečiai šiemet negalėjo chorų dalyvių, muzikantų ir šokėjų pakviesti į Vasaros estradą, nes joje dabar pats darbų įkarštis. Šventės dalyvius sveikindamas uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tikino, kad kita šventė bus dar smagesnė ir vyks atjaunėjusioje estradoje. Žiūrovai įvertino neįprastą šventės vietą, panašu, kad senamiestyje daugeliui buvo net patogiau, žmonės jautėsi laisviau, galėjo grožėtis ne tik vaizdais scenoje, bet ir miestu.
Kadangi Jono kalnelyje telpa kur kas mažiau žmonių, šįkart šventėje dalyvavo perpus mažiau nei įprasta dalyvių – apie trys tūkstančiai dainininkų ir apie tūkstantis šokėjų.
Šventėje dalyvavo 174 kolektyvai: chorai, vokaliniai ansambliai, šokių kolektyvai, tautinių instrumentų ansambliai ir orkestrai iš 58 miestų ir miestelių: Anykščių, Baisogalos, Bukiškio, Druskininkų, Dusetų, Elektrėnų, Ežerėlio, Gargždų, Garliavos, Ginkūnų, Juknaičių, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Klaipėdos, Kretingalės, Kretingos, Kruonio, Kudirkos Naumiesčio, Kulių, Kvėdarnos, Laukuvos, Linkuvos, Mažeikių, Molėtų, Naujosios, Akmenės, Nidos, Pakruojo, Palangos, Panevėžio, Pasvalio, Platelių, Plungės, Priekulės, Rietavo, Rokiškio, Rozalimo, Salantų, Saugų, Sintautų, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Telšių, Tytuvėnų, Triušelių, Ukmergės, Utenos, Užvenčio, Vainuto, Veiviržėnų, Veliuonos, Vėžaičių, Vilniaus.
Grojo Dainų šventės orkestras bei Lietuvos kariuomenės orkestras.
Šių metų Vakarų Lietuvos dainų šventės tema – „Dainos tėkmė“. Jos rengėjai kvietė pažvelgti į dainų švenčių tradiciją kaip į nenutrūkstamą judėjimą, kuriame susilieja praeitis ir dabartis, žmonių balsai, miesto istorija ir ateities vizija. Jono kalnelio erdvėje ši idėja įgavo ypatingą prasmę: vanduo tapo gyvu tėkmės simboliu, o chorų, šokėjų ir muzikantų kuriamas skambesys vedė iš istorinių ištakų į artėjantį šimtmetį.
Pasižiūrėti tradicinio reginio ir pasiklausyti lietuviškų dainų atėjo ir jauni, ir seni, girdėjosi kalbančių ne tik lietuviškai, bet ir kitomis pasaulio kalbomis, renginys buvo įdomus bei lengviau prieinamas miesto svečiams.
Naujausi komentarai