VALSTIEČIAI PRISTATĖ KLAIPĖDOS KANDIDATUS Į SEIMĄ: BUS IR NAUJOKŲ, IR SENBUVIŲ

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pristatė Klaipėdos kandidatus į Seimą. Tarp pristatytų kandidatų – ir politikos naujokai ir gyventojams jau žinomi veikėjai.

Priminė apie ekologiją

Trečiadienį uostamiestyje surengtame kandidatų į Seimą pristatyme dalyvavo ir pats Ramūnas Karbauskis.

"Artėja gana svarbus metas valstybei. Artėja Seimo rinkimai. Bus renkama nauja valdžia, bus nulemtas mūsų šalies gyvenimas keturių metų periode", – pastebėjo partijos lyderis.

Kaip svarbiausią per pastaruosius metus nuveiktą darbą uostamiestyje politikas įvardijo Klaipėdos universiteto išsaugojimą.

Artėja gana svarbus metas valstybei.

"Klaipėda čia yra tarsi vėliavnešys mūsų ekologinėje, aplinkosauginėje politikoje, nes, jeigu ne įvykiai Klaipėdoje, ne aktyvūs Klaipėdos visuomenininkai, tokiu atveju, nežinau, ar būtų užtekę Seime noro ir ryžto priimti įstatymo pataisas, kurias vadiname Klaipėdos paketu. Būtent "Grigeo" įvykiai buvo tas akstinas", – teigė R. Karbauskis.

Tiesa, politikas teigė suprantantis, kad yra per mažai dėmesio skiriama šalies, kaip jūrinės valstybės reikalams, tačiau tai esą ateities darbas. Šios temos plėtojimo tikimasi iš pristatytų kandidatų į Seimą.

R. Karbauskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Žygiai" nuves į Seimą?

Į Seimą per šiuos rinkimus bandys patekti valstiečių kandidatė, šiuo metu Klaipėdos savivaldybės taryboje dirbanti Ligita Girskienė.

"Pradedant žygius dar 2010 m., nebuvo jokių minčių apie politiką ir dalyvavimą Seimo rinkimuose. Bet taip susiklostė, kad šiandien sėdžiu čia, tarp šių gražių vyrų", – apie karjeros posūkius bylojo L. Girskienė.

L. Girskienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

L. Girskienė pasakojo apie savo, kaip pati įvardijo, žygius, bandant spręsti aplinkosaugines problemas Klaipėdoje ir tai, kaip keliavo į Vilnių su keliais tūkstančiais klaipėdiečių parašų, kurie reiškė reikalavimą spręsti Klaipėdos taršos problemas.

Būtent po to esą buvo suburta speciali darbo grupė, prasidėjo taršių įmonių patikros, atsirado teisės aktų pakeitimų.

Kandidatė į Seimą teigė, kad ją domina ir daugiau sričių, pabrėžė, kad yra sukaupusi patirties daugiabučių namų administravimo srityje.

Vėl sieks būti išrinktas

Rinkimuose į Seimą dalyvaus ir dabar jame dirbantis Dainius Kepenis. Pasisakydamas jis akcentavo bendruomenių ir bendruomeniškumo svarbą.

Politikas dėstė apie jau priimtus sprendimus. Pavyzdžiui, priimtą įstatymą, numatantį gydymo metu žmonėms padarytos žalos kompensavimą, nutarimą sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos klausimais, mitybos pakeitimus mokyklose, ligoninėse, klausimų, susijusių su alkoholio vartojimu, sprendimą.

Jūrinio sektoriaus atstovai

Partija į Seimą kelia ir du jūrinei sričiai ketinančius atstovauti kandidatus. Tiesa, politinėje arenoje jie nėra tokie ryškūs, kaip minėtieji anksčiau.

Į Seimą su valstiečiais kandidatuoja tolimojo plaukiojimo kapitonas Mindaugas Bastakis. Tai, kad politikoje yra startuolis, jis pripažino ir pats.

"Man nuo 2005 metų teko eiti į jūrą ir iki šiol vaikštau, nes jūrininkai eina į jūrą. Jūroje darbo metu pastebėjau, kad jūrinė platforma arba jūrinio sektoriaus svarba valstybėms yra labai naudinga. Todėl mano bendras tikslas yra atstovauti jūrinei bendruomenei, jūrinio verslo atstovams arba, bendrąja prasme, akumuliuoti jūrinį ūkį", – savo viziją apibendrino M. Bastakis.

M. Bastakis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kitas galimas partijos atstovas jūriniams reikalams Seime – Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto darbuotojas Antanas Kontautas. Prisistatydamas kandidatas pastebėjo, kad nėra visiškas naujokas politikoje, kadangi yra buvęs Klaipėdos miesto tarybos nariu.

Iš Klaipėdos rajono valdžios

Į Seimą su valstiečiais kandidatuoja ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas.

Jis teigė, kad pradėjęs dirbti pamatė, jog rajonas nebuvo mylimas ir yra nustekentas, čia stinga gyventojams labai reikalingos infrastruktūros.

Politikas Seime norėtų rūpintis savivaldas kamuojančiomis problemomis. Pavyzdžiui, tobulinant viešųjų pirkimų procedūras.

"Klaipėdos rajonas yra bene sparčiausiai auganti savivaldybė Lietuvoje, auganti gyventojų skaičiumi. Deja, bet nesluakiame tinkamo dėmesio. To reikėtų, visų pirma, įstatymų leidimo prasme", – pabrėžė A. Bogdanovas.

Politikas akcentavo, kad Klaipėdos rajone jau trūksta poros mokyklų, darželių, socialinių paslaugų įstaigų.

Į parlamentą – iš kultūros

Seimo nariu tapti mėgins ir iki šiol kultūros vadybos, renginių organizavimo srityje aktyviausiai dirbęs viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys.

Jis kandidatuoja net trijų savivaldybių, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Palangos, teritorijas jungiančioje Mėguvos apygardoje.

R. Žiubrys / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kretingoje gyvenantis politikas pasakojo kasdien kertantis kai kurių savivaldybių teritorijas ir matantis, su kokiomis bėdomis susiduria tų rajonų gyventojai. Kandidatas akcentavo infrastruktūros trūkumus.

Prisistatydamas R. Žiubrys pastebėjo kad, jam yra tekę atlikti su politika tiesiogiai susijusių darbų – prisidėjo rengiant su Klaipėdos kultūros politika susijusius dokumentus, dalyvavo įgyvendinant Lietuvos kultūros sostinės programą.