Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje demonstruojamas apie kilogramą sveriantis sidabro lydinių lobis. Kone 50 objektų – sidabrinis žiedas ir viduramžių pinigai, dalis kurių sukapoti. Pastarieji naudoti kaip smulkesni pinigai. Tad manoma, kad tai eilinio pirklio turtas, slepiant užkastas žemėje.
„Jo vertė, jeigu imtume tuos laikus, tai pirklio turėta nedidelė pinigų suma, nes už visą lobį buvo galima įsigyti gerą žirgą ar dešimt kiaulių“, – aiškino vyriausiasis fondų saugotojas Dmitrijus Papariga.
Tačiau lobis vadinamas sensacija, nes pirmą kartą buvusioje Vokiečių ordino teritorijoje rasta tiek daug lietuviškų sidabrinių. Spėjama, kad jų kelias buvo labai ilgas.
„Nuo Lietuvos centro – kas galėtų pasakyti, ar iš Kernavės, ar iš Vilniaus – per Žemaitiją, kuri rezervuotai žiūrėjo į santykius su Ordinu ir kuršiais. Vėl viena tokia įdomi ne tik ekonominė, bet ir geopolitinė problema, kuri gali būti sprendžiama pasitelkiant šį lobį“, – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Be to, vienas iš lydinių gali būti skandinaviškos kilmės. Istorikai sako, kad lobis itin svarbus tiriant XIII–XIV amžiaus prekybą ir pinigų apyvartą.
„Kai kalbame apie sidabro ilguosius, tai nebuvo vieno kunigaikščio įgeidis susikurti savo pinigų sistemą. Tai buvo valstybiniai pinigai, kuriuos vėliau pakeitė monetos. Jais buvo reguliuojama prekyba, mainai ir panašūs dalykai“, – teigė J. Genys.
Lobį Klaipėdoje, netoli upės, su metalo ieškikliu aptiko klaipėdietis. Jis iš karto iškvietė paveldosaugininkus.
„Sako: žiūrėk, ką radau. Ir parodė lietuviškų sidabrinių lobį. Tikrai įspūdingas atradimas“, – prisiminė paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.
Lobis įvertintas 10 tūkst. eurų. Radusiajam priklausytų ketvirtadalis sumos – apie 2,5 tūkst. eurų. Tačiau klaipėdietis radybų negavo.
„Tai gali būti paskutinis Lietuvoje atrastas lobis, nes niekas nebus suinteresuotas juos atnešti ir atiduoti valstybei“, – sakė L. Kavaliauskas.
Kad klaipėdietis negautų radybų, nusprendė Lobių komisija. Mat įstatymas numato, kad ieškoti lobio galima tik gavus žemės savininko leidimą. Klaipėdietis lobį rado valstybinėje žemėje, todėl turėjo kreiptis į savivaldybę.
„Deja, šiandien nė vienoje savivaldybėje nėra nustatytos tokios tvarkos. Kadangi lobiai randami retai, turbūt pirmą kartą susiduriame su situacija, kai nėra nei žmogaus savivaldybėje, kuris galėtų tai padaryti, nei nustatytos tvarkos ar formos, kokia turėtų būti išduodamas leidimas“, – aiškino L. Kavaliauskas.
Paveldosaugininkas įsitikinęs, kad valstybė tokią tvarką turėtų sukurti kuo greičiau. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra daugiau nei 50 tūkst. žmonių, įsigijusių metalo ieškiklius, todėl jų veikla valstybinėje žemėje turėtų būti legalizuota.
(be temos)
(be temos)
(be temos)