VISAI LIETUVAI YPATINGA SUKAKTIS

Vasaros gaiva alsuojanti Palanga trumpam „prikėlė“ visai Lietuvai svarbius šimto metų senumo įvykius. Kurorte jaukiai ir nuoširdžiai paminėtas Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetis. Šią ne tik Palangai, bet ir visai mūsų valstybei svarbia proga, palangiškius savo apsilankymu pagerbė šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Atkūrė istorinius įvykius

Prieš šimtą metų Palanga Tarptautinio arbitražo sprendimu buvo grąžinta Lietuvai. Tiesa, dviejų valstybių ginčai dėl to, kam – Lietuvai ar Latvijai – turi priklausyti Palanga, truko beveik trejus metus.

Lietuvių ir latvių tarpvalstybinis sienų ginčas neperaugo į konfliktą. Jį sprendė tarptautinė Arbitražo komisija, kuriai vadovavo britų diplomatas, Edinburgo universiteto profesorius Jamesas Youngas Simpsonas, kurio balsas ir lėmė, kad Palanga atitektų Lietuvai.

Susitarimo aktas pasirašytas 1921 m. kovo 30 d., ir jau kitą dieną Lietuvos kariuomenė kartu su žymiausiais to meto šalies politikais, inteligentijos atstovais, bendruomenės nariais iškilmingai įžengė į Palangą.

Šis istorinis žygis šeštadienį buvo atkartotas. Šįkart žygeivius prie simbolinių vartų pasitiko prezidentas G. Nausėda, kurorto meras Šarūnas Vaitkus, taip pat artistų įkūnyti anų laikų herojai – Vaižgantas, Maironis ir Antanas Smetona.

„Palangos valsčius iki Šventosios upės, istorijos ir etnografijos motyvais, be jokių ginčų turėjo grįžti Lietuvai. Palanga yra brangi lietuviams savo kultūrine reikšme, kaip praeities paminklas ir kultūros židinys žemaičiams. Lietuvai yra reikalinga jūros prieiti, jai reikia turėti nors ir siaurą jūros pakraštėlį“, – renginyje prieš šimtmetį būdinga šnekta kalbėjo aktorius, įsikūnijęs į prezidentą A. Smetoną.

Toliau, cituojant tuometį Lietuvos prezidentą, pabrėžta, kad „Lietuva nenorinti kautis su latviais dėl Palangos“, nes esą tarpusavio karas tarp atgimstančių valstybių būtų abiem pražūtingas.

Mūsų etnografinė žemė

Iškilmėse dalyvavęs prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad tai yra visos Lietuvos, ne tik Palangos šventė.

„Lietuva priėjimo prie jūros dar neturėjo, Klaipėdos byla dar nebaigta ir štai nekaringomis, neagresyviomis, bet diplomatinėmis pastangomis dvi broliškos tautos randa taikų sprendimą. Palanga grįžta Lietuvai, nes tokia yra jos dalia. Lietuva visada turėjo Palangą, nes tai jos etnografinė žemė“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėda priminė, kad dar ir šiandien yra neišspręstų diplomatinių klausimų su latviais, nėra ratifikuota jūros siena, tačiau esą istorinis pavyzdys yra puiki proga pasisemti patirties ir sklandžiai spręsti problemas, kaip ir prieš šimtą metų.

„Tai yra nuostabus pavyzdys, kaip XX a. pradžioje, nuaidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo įmanoma išspręsti tokį sudėtingą rebusą taikiomis diplomatinėmis priemonėmis, pasitelkus tarptautinį arbitražą. Argi tai ne puikus pavyzdys dabartiniam pasauliui, kuris kartais ritasi į beprotybę, nesugebėdamas išgirsti kito, nesugebėdamas rasti kompromiso ir problemas spręsdamas tik terorizmo arba ginklo jėga? Pasimokykime iš savo istorijos, iš savo iškilių asmenybių, iš A. Smetonos, kuris buvo labai aktyvus ir šioje byloje“, – šventėje kalbėjo prezidentas G. Nausėda.

Ant sėkmės bangos

Kurorto meras Š. Vaitkus, dėkodamas palangiškiams, dėka kurių taip išgražėjo miestas, pasidžiaugė, kad per pastaruosius 30 nepriklausomybės metų Palanga yra ant sėkmės bangos, ji tapo tarptautiniu kurortu, itin mėgstamu poilsiautojų.

Galima tik paspėlioti, ar Palanga šiandien būtų lietuviška, jei prieš 100 metų šis kurortas būtų atitekęs ne Lietuvai, o Latvijai.

„Juokaudamas mėgstu sakyti, jei prieš 100 metų J. Y. Simpsonas dėl Palangos būtų priėmęs nepalankų sprendimą Lietuvai, šiandien turbūt būčiau latvis. O jei rimtai, tai buvo labai svarbus istorinis momentas, nulėmęs tolesnį mūsų kurorto vystymąsi. Vien per pastarąjį dešimtmetį Palanga iš esmės pasikeitė, ją pamėgo daugelis Lietuvos žmonių, kurie laiko Palangą savo antraisiais namais, čia jie perka nekilnojamąjį turtą, kraustosi gyventi. Tai didelis gėris, per pastaruosius trejus metus deklaruotų žmonių skaičius Palangoje padidėjo dar tūkstančiu gyventojų“, – teigė meras.

Anot Š. Vaitkaus, šie skaičiai rodo, kad Palanga eina tinkama linkme ir pasidžiaugė, kad per pastarąjį dešimtmetį pavyko išsaugoti ir atkurti istorinį paveldą – Birutės parką, Gintaro rūmus, Anapilio vilą, Kurhauzą.

„Jei žmonės gerbia istoriją, tai ji gyvuos ilgai ir tauta gyvuos ilgai. Juk mūsų pasididžiavimas ir yra tie XIX a. statiniai, kurie sukuria didelę pridėtinę vertę turizmui“, – teigė Š. Vaitkus.