VLKK PIRMININKAS KYLA PRIEŠ ANGLICIZMUS

Pagarbos lietuvių kalbai trūkumas ir anglų kalbos aukštinimas – tokias pagrindines grėsmes šiandien įžvelgia uostamiestyje viešintis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

"Manau, kad mes tikrai nemylime ir nepuoselėjame savo kalbos", – apibendrino su A. Antanaičiu ketvirtadienį susitikęs Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Angliški kavinių, barų, parduotuvių pavadinimai, prastas lietuvių kalbos mokėjimas bei piktybinis gimtosios kalbos nevartojimas verčia imtis veiksmų atsakingas institucijas.

A. Cesiulis atkreipė dėmesį, kad dar didesnė problema už klaidas yra sąmoningas lietuvių kalbos atsisakymas.

Verslininkai savo įmonėms mieliau suteikia angliškus pavadinimus, o gimtosios kalbos – bodisi.

"Sąmoningai atsisakome savo tapatybės. Tai rodo tam tikrų vertybių praradimą. 30 metų bandėme labai sparčiai modernėti, tapti vakariečiais ir atsirado visokių neaiškių veikėjų, kurie sako, kad lietuvių kalboje "davai" ir "okay" yra gerai. Berods, dar 2003-aisiais profesorius Aleksas Stanislovas Girdenis išsakė mintį, kad anglų kalba lietuvių kalbai yra pavojingesnė nei rusų", – garsaus kalbininko žodžius pacitavo A. Cesiulis.

Anglų kalba lietuvių kalbai yra pavojingesnė nei rusų.

Komisijos pirmininkas A. Antanaitis ruošiasi duoti savotišką atkirtį akiplėšiškam lietuvių kalbos ignoravimui. Tiesa, ne bausmėmis ir draudimais, bet pasitelkiant švietimą, didinant žmonių sąmoningumą.

Pasak A. Cesiulio, palyginti su Kaunu ir Vilniumi, Klaipėdoje situacija viešųjų užrašų anglų kalba požiūriu yra truputį geresnė.

"Šią problemą žinome mes visi. Klaipėdos centre galima išvysti visokių pavadinimų, tačiau Vilniuje ir Kaune situacija išvis tragiška. Viena bėdų yra ta, kad bandoma pasislėpti po anglų kalba. Tampa gėda būti lietuviu tarptautiniame kontekste", – įžvelgė A. Cesiulis.

Šiuo metu A. Antanaitis važinėja po Lietuvą, susitinka su švietimiečiais, savivaldybių kalbos tvarkytojais, bibliotekų atstovais, politikais ir akcentuoja būtinybę išsaugoti gimtąją kalbą.

"Dabar, matyt, kaip Vinco Kudirkos laikais, reikalingas apsišvietimas, kad suprastume, kiek svarbi mums yra lietuvių kalba", – apibendrino A. Cesiulis.