VONIOS PATALPOJE – NETIKĖTAS RADINYS: GYVENTOJAS SAVAVALIŠKAI NAUDOJO VANDENĮ?

Netikėtas įrenginys buto vonioje sutrikdė santechnikus, atėjusius pakeisti gyvatuko. Darbininkai nustebo pamatę, kad senajame gyvatuke buvo stacionariai sumontuotas čiaupas, pro kurį galima leisti karštą vandenį tiesiai iš šildymo sistemos. Pats gyventojas teigė, kad toks čiaupas reikalingas tik nuorinti, vandens jis tokiais būdais nevartojęs.

Čiaupas – ant gyvatuko

Centrinėje miesto dalyje gyvenantis žinomas klaipėdietis Henrikas Labrencas išsikvietė meistrus ir paprašė pakeisti jo vonios patalpos šildytuvą.

Vyrai įžengė į vonią ir išvydo, kad prie gyvatuko privirinta atšaka baigėsi čiaupu, nuo jo tįsojo lanksti žarna, kurios galą galima buvo nukreipti į kriauklę. Panašios žarnos paprastai naudojamos vandeniui į skalbimo mašinas prileisti.

Tokiu būdu yra įmanoma iš šildymo sistemos leisti karštą vandenį už tai nieko nemokant.

Informacija apie įtartiną radinį netrukus pasiekė bendrovę "Klaipėdos vanduo".

Įmonės Pardavimų departamento direktorė Eglė Alonderienė paaiškino, kad bendrovė tiekia vartotojams šaltą vandenį, o vandens išleidimas minėtu būdu gali būti vertinamas kaip savavališkas vandens vartojimas.

Nukentėjusiąja puse tokiais atvejais vadinama bendrovė "Klaipėdos vanduo", nuostolių turi ir visi vartotojai.

To vandens savo reikmėms nenaudojau.

"Jeigu visi nesąžiningai elgtųsi, vandens kaina išaugtų. Iš gyvatukų žmonės vandenį neteisėtai naudoja retai, per metus išaiškiname vos porą tokių atvejų. Kai yra nustatomas savavališkas vandens vartojimas, skaičiuojama, kad tas vartotojas vieną mėnesį leido vandenį visu pajėgumu, pinigais tai vertinama apie 200 eurų suma. Už tokį veiksmą taikoma administracinė atsakomybė, surašomas administracinių teisės nusižengimų protokolas. Mes susigrąžiname pinigus už savavališkai vartotą vandenį", – paaiškino E.Alonderienė.

Įstatymas bendrovei leidžia išieškoti minėtą sumą tik už vieną mėnesį. Administracinės teisės pažeidimo protokolą surašo savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.

Čiaupas – orui išleisti

H.Labrencas labai paprastai paaiškino, kodėl prisijungė prie gyvatuko čiaupą ir žarnelę.

Vyras patikino, kad, gyvendamas penktajame, paskutiniame, namo aukšte, turi prievolę išleisti vamzdžių sistemoje susikaupusį orą.

Pasak vyriškio, viršutiniuose aukštuose gyvenantys žmonės taip pat nuorinti turi ir radiatorius. Tai dažniausiai daroma pro specialius vožtuvus.

Kai kuris nors kaimynų po jo butu remontuoja ar keičia vamzdžius, oro patenka į sistemą ir šį orą būtinai reikia išleisti, tik tada pradeda veikti cirkuliacinė sistema.

"Atsukti sklendę tenka retai, gal tik kartą per du mėnesius, kartais tik kas tris mėnesius. Kaimynai nedažai remontuojasi. Penktajame aukšte tam tikslui būtinai reikia sumontuoti automatinį nuorinimo vožtuvą. Mano gyvatukas senas, jis nuo namo pastatymo 1967 metais nepakeistas, virintas ir pervirintas, viduje yra šlako, jis pateko po virinimo, todėl dažnai užsikemša. Jį būtinai reikia pakeisti. To vandens savo reikmėms nenaudojau", – tikino H.Labrencas.

Iš tiesų čiaupas buvo sumontuotas viršutinėje gyvatuko vietoje, kuri yra tinkamiausia  nuorinimui.

Vyras spėliojo, kad kaimynai šalia veikiausiai elgiasi panašiai, kai kurie galbūt turi specialius vožtuvus.

Pats jis pasakojo prie radiatorių pritaisęs plastmasinius kibirėlius, kad orą išleidžiant sykiu ištekantis vanduo iškart patektų į juos.

Bandys ieškoti tiesos

"Klaipėdos vandens" Pardavimų departamento direktorė tikino niekada nesusidūrusi su atveju, kad ant gyvatuko žmonės būtų įsirengę nuorinimui skirtą čiaupą.

"Tokio fakto, kad kranelis būtų įrengtas nuorinimui, ir mes būtume tai fiksavę, kaip savavališką vandens vartojimą, nėra buvę. Ketiname patikrinti viso namo butus", – patikino E.Alonderienė.

Ji pasakojo apie kitą atvejį, kai įmonės darbuotojai aptiko prie gyvatuko prijungtą čiaupą, tada buvo akivaizdu, kad žmogus savo reikmėms naudojo iš jo tekantį karštą vandenį.

Kur kas dažniau gyventojai įsirengia papildomą vamzdį prieš apskaitos prietaisus.

Dažniausiai nutverti neteisėtai vandenį vartojantys žmonės tvirtina jokių pakeitimų savo buto vamzdžiuose nedarę, tai be jo žinios padarę santechnikai.

Kitas melas – tokius įrenginius žmogus esą radęs jau įsikėlęs į šį butą. Visi kaip vienas tvirtina patys esantys nekalti.

"Klaipėdos vandens" specialistai turi metodikas įsitikinti, ar įtariamas suktybe žmogus sako tiesą, ir paneigti melą. Tam atliekamas atskiras tyrimas.

Pažeidimai dažniausiai fiksuojami keičiant vandens apskaitos skaitiklius arba kai kontrolieriai tikrina skaitiklių veiklą.

Pasak E.Alonderienės, butuose gyvenantys žmonės kur kas rečiau vagia vandenį, dažniau taip elgiasi privačius namus turintys klaipėdiečiai.

Labai dažnai naujus namus besistatantys žmonės neįsirengia skaitiklių, o kai juos pričiumpa "Klaipėdos vandens" darbuotojai, naujakuriai tikina manę, kad už jų naudojamą vandenį moka kvartalo savininkas.

Skaičiai ir faktai

Šiemet Klaipėdoje užfiksuota 118 savavališkų prisijungimų prie vandentiekio, aplenkiant arba neįsirengiant apskaitos prietaisų.

18 jų – daugiabučiuose namuose.

Visi kiti – privačiuose pastatuose.

Pernai nustatyta 103 savavališkų prisijungimų prie vandentiekio atvejai.