Lydėjo Klaipėdos meras
Ilgametis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, paklaustas apie bendravimą su Prezidentu V. Adamkumi jo kadencijos metais, neslėpė, kad prisiminimai apie tą laikotarpį, bendraujant su Jo Ekscelencija, yra patys gražiausi.
V. Adamkaus tolerancija ir gebėjimas bendrauti su žmonėmis yra ta duotybė, kurią Prezidentas neabejotinai turi.
Bendrauti su V. Adamkumi, pasak R. Taraškevičiaus, jam teko labai daug kartų, tiek kai Prezidentas lankydavosi Klaipėdoje ypatingomis progomis, tiek ir kai tuomečiam merui teko su Prezidentu ir jo komanda vykti į valstybines keliones į užsienį.
„Keletą kartų buvau įtrauktas į valstybines delegacijas kartu su V. Adamkumi. Su Jo Ekscelencija kartu skridome į Kiniją. Tuomet susitikome su pačiais aukščiausiais Kinijos vadovais. Pamenu, didelį pasididžiavimą kėlė ir tai, kaip tokios galingos pusantro milijardo gyventojų turinčios šalies vadovai bendrauja su nedidelės valstybės prezidentu. Visi priėmimai buvo aukščiausio lygio. Kai važiavome per Pekiną į tam tikrus objektus su V. Adamkumi, visi automobiliai sustojo ir praleido mūsų Prezidentą“, – prisiminė R. Taraškevičius.
Prezidento kvietimu tuometis Klaipėdos meras dalyvavo ir valstybinėje delegacijoje vykstant į Portugaliją.
R. Taraškevičius akcentavo, kad visais atvejais pokalbiai ir santykis su Prezidentu kelionėse buvo labai šiltas ir žmogiškas.
Pasak buvusio Klaipėdos mero, V. Adamkus bendraudamas niekada nekėlė balso.
„Visi šiandien kartoja, ne aš vienas, kad V. Adamkaus tolerancija ir gebėjimas bendrauti su žmonėmis yra ta duotybė, kurią Prezidentas neabejotinai turi“, – akcentavo buvęs Klaipėdos vadovas.
R. Taraškevičius prisiminė, kad su V. Adamkumi miestas tarėsi ir dėl eksperimentinio aplinkosauginio „Geotermos“ išvystymo projekto.
„Prezidento pastangomis buvo padaryta gera pradžia, tačiau projektas, deja, nebuvo įgyvendintas iki galo dėl kitų priežasčių. Bet prezidentūra juk nėra ta institucija, su kuria sprendžiami tam tikri miesto probleminiai klausimai. Tai – Vyriausybės ir ministerijų prerogatyva. Nepamenu, kad dėl tam tikrų miesto klausimų būtų kada tekę kreiptis į prezidentūrą“, – teigė R. Taraškevičius.
Tapo garbės daktaru
V. Adamkus turi ir daugiau stiprių saitų su Klaipėdos miestu.
Buvęs Klaipėdos universiteto (KU) rektorius, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas profesorius Vladas Žulkus priminė, kad 2008 m. rugsėjį V. Adamkus inauguruotas universiteto garbės daktaru.
Tuomet kreipdamasis į universiteto bendruomenę V. Adamkus kalbėjo: „Esu sujaudintas ir dėkingas už galimybę būti šiandien čia, su jumis, tokia garbinga proga. Man parodytą pagarbą priimu pirmiausiai kaip liudijimą, kad esame bendraminčiai, ir kaip pareigą kartu dirbti Lietuvos dabarčiai ir ateičiai. Juk, nepaisant skirtingos gyvenimo patirties ir profesinės veiklos, visus mus sieja panašios problemos ir, svarbiausia, rūpestis Lietuva, jos piliečių gyvensena ir gamtine bei moraline aplinka.“
V. Žulkus prisiminė, kad po inauguracijos iškilmių V. Adamkus pasiliko dar pabūti neoficialioje aplinkoje su universiteto dėstytojais ir studentais.
„Prezidentas pasiliko mūsų bendrame šurmulyje. Bendruomenės buvo daug – ir studentai, ir dėstytojai. Ir tas jo betarpiškas bendravimas su jaunimu tada labai įstrigo. Yra toks fotografijų albumas, skirtas KU, jame yra labai graži nuotrauka, kuriame V. Adamkus kalbasi su dviem ar trimis studentėmis“, – prisiminė buvęs rektorius.
V. Žulkus pabrėžė V. Adamkaus svarbą Lietuvai, kuriai tuo metu būtent tokio vadovo labai reikėjo.
„Tai buvo ypatinga žvaigždė tuometėje Lietuvos valstybės padangėje ir ne tik dėl to, kad Lietuva tapo labiau matoma ir girdima pasaulyje. Jo vidinė inteligencija ir dvasios jėga turėjo didelės reikšmės pačios valstybės autoritetui. V. Adamkus yra tokia asmenybė, be kurio darbų ir indėlio šiandieninę Lietuvą sunkiai įsivaizduoju“, – kalbėjo V. Žulkus.
Svarbiausias ekskursantas
Kadencijos pradžioje Prezidentui V. Adamkui apsilankius Klaipėdoje viena pirmųjų vietų, kur jis užsuko, buvo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Ten jo gidas buvo muziejaus direktorius Jonas Genys.
Tai galėjo padaryti tik tas žmogus, kuris turėjo visuotinį autoritetą, visuotinį pripažinimą.
„Buvau tik neseniai pradėjęs dirbti. Prezidentas tada apsilankė muziejuje. Kaip ir priklauso, prieš jam atvykstant, apsaugos tarnyba patikrino patalpas. Tada matau, atvažiuoja kortežas, išlipa Prezidentas ir tuo metu visai neplanuotai iš ekspozicijų salės prie kasų nusileidžia pulkelis moksleivių. Vaikai apstulbo ir apsidžiaugė: „O, Prezidentas!“. Ir V. Adamkus atėjo su moksleiviais nusifotografuoti. Tai buvo labai paprastas elgesys, kuris paliko labai šiltą įspūdį“, – prisiminė J. Genys.
Muziejaus vadovui tuokart teko galimybė pabūti gidu valstybės vadovui.
J. Genio teigimu, V. Adamkus labai dėmesingai klausėsi pasakojimo, tuomet kalbėta ir apie pilies reikalus.
Muziejaus direktorius rodė Prezidentui buvusios Klaipėdos pilies maketą ir tada V. Adamkus viešai pritaręs, kad miestui reikėtų pilies, kad reikėtų ją atstatyti.
„Kaip ir kiekvienas civilizuotas inteligentas, V. Adamkus į pilies atstatymą žiūri kaip į urbanistinę paveldosauginę šiuolaikinių poreikių tenkinimo problemą, tai yra miestui, visuomenei reikia tokio objekto“, – teigė J. Genys.
Ypatinga Prezidento savybė
Anot muziejaus direktoriaus, V. Adamkus šalies vadovu tapo ypač svarbiu Lietuvai laiku.
„Tuo metu valstybė tik kūrėsi. Valstybėje buvo daug ambicijų. Formavosi partinė sistema. Tuo metu vyko tam tikri dalykai, kai iš tikrųjų labai reikėjo išlaikyto, neutralaus, inteligentiško žmogaus ir jo laikysenos, kad šitoje sistemoje būtų „išelektrinti“ įvairūs dalykai, ambicijos ir pareiškimai, kurių dabar, šiandien, mes vėl turime. V. Adamkus tuomet buvo tas žmogus, kuris atnešė savotišką ramybę. O tai galėjo padaryti tik tas žmogus, kuris turėjo visuotinį autoritetą, visuotinį pripažinimą“, – kalbėjo J. Genys.
J. Genys teigė perskaitęs V. Adamkaus prisiminimus, kuriuose daug dėmesio skiriama Lietuvos integracijai į ES ir NATO.
„Su malonumu skaičiau V. Adamkaus prisiminimus, kaip vykdavo pasitarimai ES, kur Prezidentas irgi buvo tas tarpininkas, kai kitų valstybių atstovai nerasdavo konsensuso. V. Adamkus aprašo, kaip tam tikrais atvejais, sprendžiant Lietuvos reikalus, jam tekdavo bendrauti ir delikačiai įsikišti. Taip pat V. Adamkus elgėsi ir Lietuvoje prezidentavimo metu. Tai yra ypatinga žmogaus savybė. Bet svarbiausia mums, kad jis tuo metu buvo čia“, – pabrėžė J. Genys.
(be temos)
(be temos)
(be temos)