Šie konteineriai skirti nepavojingoms biologinėms atliekoms – maisto likučiams (išskyrus mėsos produktus) bei žaliosioms atliekoms – kompostuoti. Skatinant rūšiavimą, pasirinktos mechaninės kompostinės, kurios išsiskiria ne tik išvaizda, bet ir pažangiu pūdymo procesu.

Natūraliai irdamos žaliosios atliekos kompostu tampa maždaug per metus, tačiau šiose kompostinėse procesas vyksta gerokai greičiau. Jų kameros izoliuotos putplasčiu, todėl viduje gali susidaryti net 65 °C ar aukštesnė temperatūra – palanki mikroorganizmų dauginimuisi. Be to, į vidų beriamos medžio granulės, padedančios reguliuoti drėgmę. Visa konstrukcija pritvirtinta ant horizontalios ašies, leidžiančios lengvai vartyti turinį – tai užtikrina greitesnį ir tolygesnį atliekų irimą.

Praėjus pusmečiui nuo projekto pradžios, domimės, kaip sekasi Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – ar jau pavyko pasigaminti juodžemio?

Lopšelio-darželio „Liepaitė“ auklėtoja Reda Jokubauskienė pasakoja, kad į jų kompostinę keliauja virtuvės atliekos: daržovių lupenos, maisto likučiai – makaronai, duona, salotos, viskas, kas lieka vaikų lėkštėse. Vis dėlto pirmosios komposto partijos dar nepavyko pagaminti – eksperimentas pradėtas tik pavasarį. Sprendžiant iš kompostinės turinio, iki pirmojo rezervuaro ištuštinimo dar prireiks kelių savaičių. Tačiau pagamintas kompostas bus labai naudingas puoselėjant darželio šiltnamyje augančias daržoves.

Klaipėdos Marijos Montessori mokyklos-darželio direktorės pavaduotoja Oksana Linkevičienė teigia, kad jų įstaigoje susidaro daugiau atliekų, nei telpa į 125 litrų konteinerį. Todėl kompostuojama tik maža dalis to, kas susikaupia virtuvėje – kiaušinių lukštai ir žaliosios atliekos iš teritorijos. Pirmąją komposto partiją jie jau pasigamino ir ja patręšė darželį puošiančius gėlynus.

Lopšelyje-darželyje „Pagrandukas“ jau bręsta trečioji komposto partija. Kompostinės priežiūra patikėta specialistui Vytautui Sidarui, kuris į rezervuarus deda nupjautą žolę, virtuvės atliekas – duonos likučius, daržovių lupenas, žieves. Pagamintas kompostas taip pat panaudojamas žydinčių gėlynų priežiūrai įstaigos teritorijoje. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyriaus patarėjos Renatos Chockevičienės, biologinių atliekų kompostavimo konteineriai buvo nemokamai pristatyti toms švietimo įstaigoms, kurios pareiškė norą juos įsigyti. Iki šiol Klaipėdoje kompostinės buvo perkamos ir dalinamos tik miesto gyventojams, ne įstaigoms.

Namudinis kompostavimas – tai tvaraus ir atsakingo vartojimo pavyzdys. Kai žaliosios ar virtuvės atliekos sutvarkomos vietoje, o pagamintas kompostas panaudojamas čia pat, mažinama aplinkos tarša ir taupomi resursai. Todėl kompostavimo plėtra ir reikalingų priemonių įsigijimas Lietuvoje yra aktyviai skatinami.

Šiuo metu Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) apklausia Vakarų Lietuvos savivaldybes dėl kompostinių poreikio jų teritorijose. Apibendrinus rezultatus KRATC planuoja teikti paraišką kompostinių įsigijimui su valstybės parama. Aplinkos projektų valdymo agentūra numato finansuoti iki 100 proc. jų įsigijimo sumos. Remiantis ankstesnių metų statistika, vien Klaipėdos regione yra per 45 770 namų ūkių, kuriems kompostavimo dėžės būtų aktualios.