Ginčija sueigos sprendimą
Vienai šalių teisme atstovaujantis advokatas Erikas Pavlovičius, paklaustas, ar dar gyva Žemaičių partija, nusijuokė.
„Gyva. Dar ir kaip. Teisingumo ministerija labai tikrina narių skaičių. Partija negali neturėti virš dviejų tūkstančių narių. Bet ten – kita situacija. Dėl valdžios nepasidalijimo“, – tikino advokatas.
Į teismą kreiptasi dėl partijos Didžiosios sueigos ir jos protokolo.
„Ten – ne esmė. Tai jau ne pirma byla. Pirmąją bylą buvusi partijos vadovybė pralošė. Teismas net nesiėmė nagrinėti“, – pasakojo teisininkas.
Ginčas Žemaičių partijoje kilęs tarp jos vadovės Irenos Stražinskaitės-Glinskienės ir dalies partijos senbuvių.
„Naujoji partijos vadovė I. Stražinskaitė-Glinskienė ėmėsi plėsti partiją. Kiek man žinoma, aktyviai dalyvavo, rengė vakarus, dalyvavo rinkimuose. Nepatiko senajai valdžiai, kad tokia iniciatyvi moteris. Nusprendė ją nuversti. Ją nuvertė ir atsidūrė teisme“, – pasakojo E. Pavlovičius.
Teismas aiškinsis, ar galėjo būti surengta Žemaičių partijos neeilinė sueiga.
„Įstatai numato, kad neeilinė sueiga gali būti surengta tik tada, kai pirmininkas mirė, pirmininkas neveiksnus arba pats atsisakė pirmininkauti. Valdyba neturėjo teisės šaukti sueigą. Teisingumo ministerija sako, kad čia viskas gerai, įregistravo valdžios pasikeitimą Registrų centre. O dabar pasisakys teismas, ar čia viskas gerai“, – tikino advokatas.
E. Pavlovičius akcentavo, kad ginčas kyla dėl neeilinės ir eilinės sueigos statuso.
„Kalba – apie sąvokas. Aiškinsimės teisme, kiek susirinko dalyvių, kaip jie čia papuolė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, dėl parašų padirbinėjimo“, – kalbėjo E. Pavlovičius.
Jis įsitikinęs, kad valdžios nuvertimas partijos viduje įmanomas, bet ne taip, kaip įvyko.
„Daug skyrių atsisakė dalyvauti. O iš viso balsavo 33 žmonės. Balsuojantys turi įgaliojimus, kurie atstovauja kažkokiai daliai narių. Net kvorumo jie čia nesurinko. Ikiteisminis tyrimas atsakys, ar parašai buvo padirbti. Mano darbo dalis – ne politinė. Aš tik teisės reikalus žiūriu, ir man kyla daug klausimų. Valdyba iš viso negali sueigos sušaukti. Tai tas pats, kaip šalies vyriausybė nuspręstų prezidentą pakeisti“, – palygino E. Pavlovičius.
„Viskas dėl valdžios“?
Nauju partijos pirmininku išrinktas Petras Pareigis pasakojo Didžiosios sueigos priešistorę, dėl kurios ir teko skubiai šaukti žemaičius į susirinkimą.
„Vyksta nesveikas santykių aiškinimasis“, – taip į klausimą, kas atsitiko Žemaičių partijoje, atsakė P. Pareigis.
Jis pasakojo, kad partijos vadovybė buvo perrinkta Didžiojoje sueigoje.
„Buvo neeilinė Didžioji sueiga. Buvo kvorumas. Buvusiai pirmininkei pasiūliau dalyvauti savivaldos rinkimuose, kandidatuoti į Plungės merus, bet ji atsakė: „Kokiame statuse aš čia eisiu?“ Ji mat be karūnos negali. Viskas dėl valdžios“, – nuomonę dėstė P. Pareigis.
Laukė ataskaitų
I. Stražinskaitė-Glinskienė partijos vadove buvo išrinkta 2023 m. rugpjūtį.
Neeilinė sueiga šaukta pernai, lapkričio mėnesį.
„Anksčiau laiko šaukta sueiga. Ją inicijavo valdyba ir tarybos dauguma. Sueiga šaukta išsiaiškinti keliems dalykams. Norėta išklausyti partijos pirmininkės ataskaitos. Partijos pirmininkas kasmet privalo valdybai pateikti ataskaitas apie finansinę padėtį. Deja, pirmininkė to nedarė. Valdybos dauguma nutarė, kad daugiau nebegalima toleruoti vienvaldiškumo“, – pasakojo P. Pareigis.
Partijos senbuviams užkliuvo tai, kad esą partijos lėšos buvo naudotos vienasmeniais partijos pirmininkės sprendimais.
„Ji tokių galių neturi. Įstatuose parašyta, kad partijos turtu ir piniginėmis lėšos disponuoja valdyba. Partija lėšų gauna iš nario mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio procentų, rinkimų metu sulaukta aukų. Ji be valdybos žinios išleido 20 tūkst. eurų“, – įtarė P. Pareigis.
Jis paaiškino, kad Seimo rinkimuose buvusi partijos pirmininkė turėjo užmačių dėl pergalės, tačiau rinkimus pralaimėjo.
„Užstatas negrįžo, nes rinkimuose pasirodymas buvo tragiškas. Ji sako, kad jai už tai ordiną reikia kabinti. O mums atrodo, kad trijų partijų koalicija vos surinko 2,2 proc. Padalijus iš trijų, išeina 0,7 proc. Tai koks čia didvyriškumas?“ – retoriškai klausė P. Pareigis.
Klausimai dėl pinigų
P. Pareigis pastebėjo, kad dėl buvusios pirmininkės dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose partiečiai nepyksta, nes užstatas sugrįžo, surinkta daugiau nei trys su puse procento balsų.
„Iš 20 tūkst. eurų, leistų be valdybos žinios, dešimt tūkstančių negrįžo kaip užstatas. Likusi suma leista rinkimams. Tačiau įvyko kitų keistų dalykų. Partijoms fiziniai asmenys, įmonės ar bankai negali teikti paskolų rinkimams. Ji pati savo lėšas paskolino partijai. Valdyba nebuvo apie tai net informuota. O po rinkimų ji pati lengva ranka susigrąžino paskolą, kaip ir kitiems jos palaikytojams, kurie teikė paskolas“, – kalbėjo P. Pareigis.
Dabartinis partijos pirmininkas mano, kad tokie teismuose vykstantys ginčai šiuo metu partijai visai nepadeda.
„Reikia ruoštis savivaldos rinkimams, o čia teismai vyksta. Labai blogai. Teismuose santykius reikia aiškintis. Ateis vėl laikas šaukti sueigą, gal kitas pirmininkas bus išrinktas. Bet ji to nesupranta, mano, kad tik ji pirmininke gali būti. Tai mes čia esą nevidonai. Prieš Didžiąją sueigą ji net pradėjo valdybos narius iš partijos mėtyti, bet niekas jai nepasisekė“, – atsiduso P. Pereigis.
Vienas momentas, kuriuo pasidalijo P. Pareigis, verčia susimąstyti dėl grėsmės demokratijai.
„Buvo kreiptasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Net tris kartus tokie mėginimai buvo. Vienas kreipimosi į teismą punktų buvo uždrausti Didžiųjų sueigų organizavimą. Taip paprastai, tiesiog uždrausti partijos nariams susirinkti? Ar tikrai tai normalu?“ – stebėjosi P. Pareigis.
„Šauni tokia atrodė“
Vyras pripažino, kad kai kurių poelgių nevalia užglaistyti.
„Partijos įstatuose parašyta, kad naujas skyrius steigiamas tik valdybos sprendimu. Buvusi pirmininkė įsteigė tris naujus skyrius. O viskas dėl to, kad valdyboje jai trūko daugumos. Skyriai buvo įsteigti valdybai net nežinant. Bet kokias finansines ataskaitas ji atsisakė teikti valdybai“, – stebėjosi vyras.
Neeilinėje Didžiojoje sueigoje I. Stražinskaitė-Glinskienė vis tik apsilankė, tačiau, pasak P. Pareigio, ataskaitos neteikė.
„Pareiškė, kad be jos žinios mes iš viso negalime rinktis į sueigą. Pasisukinėjo ir išvažiavo“, – prisiminė P. Pareigis.
Vyras stebėjosi tuo, kad valdžią gavusi kolegė itin greitai pasikeitė.
„Iki tol – nors prie žaizdos dėk. Šauni tokia atrodė, puikiai moka žemaičių kalbą, rašo eilėraščius. Viskas atrodė gražu. Kai tik ji tapo pirmininke, viskas pasikeitė. Prasidėjo konfliktai“, – tikino P. Pareigis.
Iki I. Stražinskaitės-Glinskienės partijai vadovavo žinomas Klaipėdos rajono veikėjas Stasys Gvažiauskas. Vyras rajone išgarsėjo tuo, kad išdrįso teisme bylinėtis su pramonės gigantu įmone „Neo Group“ dėl žalos.
Rinkimuose – šešta vieta
2024 m. vykusių Seimo rinkimų metu Žemaičių partija dalyvavo Taikos koalicijos sudėtyje. Koaliciją sudarė Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija bei Žemaičių partija.
Prieš Seimo rinkimus I. Stražinskaitės-Glinskienės veidas figūravo prieštaringai vertinamoje Giedrės Gorienės vedamoje laidoje „Komentaras TV“.
Paklausta, koks pirmas jos darbas būtų patekus į valdžią, kandidatė žemaitiškai prabilo apie taiką, bet kaip jos pasiekti, negalėjo paaiškinti.
„Jei aš būsiu Seime, tai būsiu vienintelė tikra žemaitė. Tai bus didelis įvykis, visų pirma. Aš išmokysiu suprasti žemaičių kalbą“, – laidoje kalbėjo I. Stražinskaitė-Glinskienė.
Ji kandidatavo į Seimą Plungės–Rietavo apygardoje. VRK duomenimis, tuometė Žemaičių partijos vadovė surinko 968 balsus.
Iš visų kandidatų moteris atsidūrė šeštoje vietoje. Rinkimus šioje apygardoje laimėjo Jurgis Razma ir Tomas Domarkas.
Viešojoje erdvėje politiniai konkurentai buvo atkreipę žmonių dėmesį į kai kuriuos žemaičių rinkiminius šūkius, pasisakymus rinkiminės kampanijos metu.
„Mums kabina įvairias etiketes. Man labai gaila, kad Žemaičių partiją vadina prorusiška. Partijos įvaizdžiui tai nepadeda. O visi šie skandalai dar labiau kenkia. Bet yra, kaip yra“, – atsiduso P. Pareigis.
Teisme Žemaičių partijai atstovaujantis advokatas Remigijus Jakštas taip pat stebėjosi, kad partijos vidinės rietenos į teismus persikėlė prieš pat rinkimus.
„Tikrai tai neprisideda prie partijos gero vardo. Partija nepralošė pirmojo teismo, teismas pasisakė, kad visi šie klausimai pirmiausia turėjo būti sprendžiami partijos etikos komisijoje. O šiuo atveju į teismą dėl sueigos protokolo kreipėsi žmogus, kuris net nėra partijos narys. Jis iš partijos pašalintas 2024 m. Ką gali ginčyti žmogus, kuris net nėra partijos narys?“ – stebėjosi advokatas R. Jakštas.
Iš tiesų byloje I. Stražinskaitė-Glinskienė yra trečiasis asmuo.
„Ne jūsų reikalas“
Pati I. Stražinskaitė-Glinskienė „Klaipėdai“ pareiškė, kad situacijos nekomentuos.
„O čia užsakomasis straipsnis? Ar čia kas? Man reikia žinoti“, – pokalbį taip pradėjo pirmininkė.
Paaiškinus, kad žurnalistai domisi viešai teisme nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, I. Stražinskaitė-Glinskienė pareiškė, kad partijos reikalai – ne visuomenės interesas.
Moteriai buvo mėginta paaiškinti, kad partijos yra viešieji juridiniai asmenys, darantys tiesioginę įtaką valstybės valdymui, įstatymų leidybai ir visuomeniniam gyvenimui, todėl rinkėjo teisę žinoti apie tam tikrus partijos vadovų veiksmus užtikrina Visuomenės informavimo įstatymas.
Tačiau I. Stražinskaitė-Glinskienė teigė, kad apie bylą ji nekalbės.
„Kol vyksta teismas, aš negaliu nieko pasakyti“, – pareiškė politikė.
I. Stražinskaitės-Glinskienės buvo klausiama dėl jai partijos kolegų metamų kaltinimų – dėl finansinių ataskaitų, dėl pinigų panaudojimo, dėl kitų dalykų.
„Tai jų vertinimai. Aš neprivalau jums aiškinti. Finansinės ataskaitos buvo pateiktos tam, kam reikia – VRK. Aš neprivalau atsakyti į klausimus, kuriuos galiu atsakyti tik teisme“, – kalbėjo žemaitė.
Aš neprivalau jums aiškinti.
Priminus, kad ji yra viešas asmuo, o partijos finansais ar kitų partijos narių išsakytais priekaištais dėl jos veiksmų žurnalistai turi teisę domėtis, I. Stražinskaitė-Glinskienė rėžė iš peties.
„Nenormalus klausimas. Kodėl jūs manęs to klausiate? Aš nekomentuosiu. Vidiniai partijos reikalai – ne jūsų reikalas. Visi šie klausimai nesusiję su byla. Taip ir parašykite. Aš turiu teisę neatsakyti“, – pokalbį pabaigė I. Stražinskaitė-Glinskienė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)