Tikslas – šiluma be trikdžių
Šilumos poreikis kiekvienam sezonui planuojamas iš anksto, vertinant orų prognozes, temperatūros pokyčius, vėjo kryptį ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos realiam šilumos suvartojimui. Vis dėlto stiprūs šalčiai gali lemti išaugusį šilumos poreikį, todėl šilumos tiekimo sistema turi būti pasirengusi prireikus padidinti gamybos apimtis.
Šaltuoju metų laiku Klaipėdos centralizuoto šilumos tiekimo sistema naudoja kelis skirtingus kuro šaltinius. Pagrindinis jų – biokuras, kuris sudaro apie 96 proc. visos šilumos gamybos. Palanki biokuro įsigijimo kaina leidžia išlaikyti stabilią šilumos kainą gyventojams bei mažesnę taršą aplinkai.
Pagrindinis gamybos išteklius – biokuras
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2026 m. sausis Klaipėdoje yra gerokai šaltesnis nei ankstesnių metų žiemos laikotarpiai. Palyginimui, 2022 m. žiemą vidutinė oro temperatūra siekė +0,6 °C, 2023 m. – +1,56 °C, 2024 m. – +2 °C, 2025 m. +2,56 °C, o šiemet sausį vidutinė temperatūra nukrito iki -6 °C. Tokios meteorologinės sąlygos reikšmingai padidina šilumos poreikį mieste.
Šiemet esant tokiems šalčiams, šilumos poreikis gali viršyti įprastus gamybos pajėgumus. Lauko temperatūrai nukritus žemiau -5 °C, vien biokuro katilų galios ne visuomet pakanka, tuomet bendrovė įgyvendina rezervinius sprendimus, naudojamus tik išimtiniais atvejais. Tada yra pasitelkiamas iškastinis kuras, leidžiantis užtikrinti šilumos gamybos ir tiekimo sistemos stabilumą.
Nuo sausio 5 d. „Klaipėdos energija“ apie 75 proc. šilumos energijos pagamina iš atsinaujinančių šilumos šaltinių – biokuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų pirktos šilumos. Likusią dalį, apie 25 proc., sudaro iškastinis kuras: 18 proc. gamtinių dujų ir 7 proc. mazuto. Dėl šių metų sausį vyraujančių šaltesnių nei ankstesniais metais orų rezervinio iškastinio kuro – mazuto – šį sausį yra naudojama daugiau nei pastaraisiais metais. Palyginimui, 2022 m. žiemą mazutas sudarė apie 1 proc. visos pagamintos šilumos, 2023 m. – 0,3 proc., 2024 m. – 0,8 proc., 2025 m. – 0,4 proc.
„Klaipėdos energija“ patikina, kad šiuo metu šilumos gamybos procese veikia visi biokuro katilai. Bendrovė yra sudariusi ilgalaikius pirkimo sandorius su biokuro tiekėjais, o biokuro atsargos saugomos tiek bendrovės, tiek tiekėjų sandėliuose, kurių pakaks visam šiam šildymo sezonui. Atsargos yra kontroliuojamos energijos išteklių biržos „Baltpool“.
Kryptis – tvaresnė šilumos gamyba
„Suprantame gyventojų nerimą dėl mazuto naudojimo – tai nėra komfortiška situacija. Mazutas mūsų veikloje nėra strateginis ar pagrindinis kuras. Jis pasitelkiamas tik kaip laikinas rezervinis sprendimas, kai būtina užtikrinti didesnį šilumos kiekį. Svarbu pabrėžti, kad mazutas nebuvo ir nebus įsigyjamas papildomai – naudojamos anksčiau sukauptos atsargos, laikantis galiojančių aplinkosaugos reikalavimų“, – argumentuoja „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.
Bendrovė mazuto neperka nuo 2012 m. ir iki šiol naudoja iki tol sukauptus jo likučius, taip palaipsniui visiškai jo atsisakant šilumos gamyboje. Mazuto naudojimas gamyboje yra numatytas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose. Visi bendrovės šilumos gamybos įrenginių sunkiųjų dalelių išmetimų rodikliai yra nuolat matuojami ir neviršija nustatytų normų. „Klaipėdos energija“ bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis ir vykdo privalomą aplinkosauginę kontrolę.
„Klaipėdos energija“ nuosekliai įgyvendina strateginius tikslus – nepertraukiamai tiekti šilumą klientams bei mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Bendrovė diegia tvaresnes technologijas, kurios leis visiškai atsisakyti mazuto. Tokie pokyčiai energetikoje reikalauja laiko, planavimo ir investicijų, todėl jie įgyvendinami palaipsniui, užtikrinant šilumos tiekimo patikimumą.
(be temos)