Žmonėms patinka gyventi šiukšlyne?

Klaipėdiečių teigimu, tokia situacija ypač išryškėjo prasidėjus rudens tvarkymosi darbams.

Manoma, kad dalis atliekų čia atvežta tvarkant sodus ar rūsius.

Prie konteinerių sukrauti sulūžę baldai, plytos, drabužiai, dėžės ir žaliosios atliekos.

Viename didmaišyje sukrautos šakos, nupjauta žolė ir net supuvę obuoliai – dalis jų jau išbyrėję ant šaligatvio.

Prie pat šiukšlių krūvos stovi ir aiškiai atliekų krovimą šioje vietoje draudžiantis ženklas.

Vis dėlto jo nepaisoma – atliekos ir toliau kraunamos šalia konteinerių.

Anot klaipėdiečių, pati gatvė vis labiau primena atliekų kaupimo aikštelę.

„Šiukšles reikia vežti į tam skirtas vietas, o ne versti kalnus gatvėje. Nejaugi žmonėms patinka gyventi šiukšlyne?“ – klausė klaipėdietė.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro komunikacijos vadovas Arūnas Liubinavičius teigė, kad panaši situacija mieste kartojasi kasmet.

Šiuo metu daugiausia nusiskundimų sulaukiama dėl gyventojų išmetamų derliaus likučių.

„Didžiausia klaida, kad gyventojai vaisių ir daržovių likučius vis dar meta į mišrių atliekų konteinerį. Vaisiai ir daržovės nėra žaliosios atliekos – jų maišuose šalia konteinerių palikti negalima“, – pabrėžė A. Liubinavičius.

Anot jo, netinkamai išmetamos pūvančios atliekos gali sukelti nemalonių pasekmių – iš jų išsiskiriantys skysčiai gali pratekėti pro konteinerį, o vežant atliekas apšlakstyti kelio dangą ar šalia stovinčius automobilius.

„Obuolius, kriaušes, slyvas, pomidorus ir kitas nebereikalingas gėrybes meskite į maisto atliekų konteinerius“, – ragino A. Liubinavičius.

Komunikacijos vadovas priminė, kad gėlės, lapai, nupjauta žolė ir kitos augalinės kilmės atliekos yra priskiriamos žaliosioms atliekoms, kurias galima palikti tik sudėtas į ne didesnius kaip 100 litrų talpos maišus.

Už netinkamą atliekų tvarkymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė – bauda gali siekti iki 600 eurų.