Žmonos ir meilužės

Pagaliau tai įvyko! Princas Čarlzas ir Kamila Parker Boulz (nūnai Kornvalio hercogienė) galiausiai atšoko vestuves.

Ir nesutrukdė tam niekas. Nei priešiška britų nuomonė, nei karalienės Elžbietos kaprizai, nei visame pasaulyje mylimo popiežiaus mirtis ir laidotuvės. Sakoma, kad šios laidotuvės, dėl kurių Čarlzas su Kamila vienai dienai turėjo atidėti savo jungtuves, tapo savotišku kerštu britams už tai, kad vienas jų monarchas, prieš kelis amžius supykęs ant atsisakiusio jo santuoką su išsiskyrusia dama palaiminti popiežiaus, atsiskyrė nuo katalikų bažnyčios, įkūręs savąją - anglikonų.

Kamila, nors ir neatrodė per vestuves taip įspūdingai, kaip už to paties Čarlzo tekėdama Diana, buvo laiminga. Ji pagaliau tapo teisėta mylimo vyro žmona. Tačiau britų širdyse, kur vis dar karaliauja velionė jos pirmtakė, naujajai princo žmonai vietos nėra. Ir niekam nė motais, kad Čarlzo ir Kamilos meilė nugalėjo visas kliūtis ir kad pagaliau jie pasielgė taip, kaip norėjo pasielgti jau tris dešimtmečius.

Kodėl britai nenori Kamilos? Vargu ar tik todėl, kad ji sužlugdė Čarlzo ir Dianos santuoką. Juk Čarlzas Kamilą pamilo dar prieš sutikdamas ledi Di. Kamila, rodos, turi daug daugiau karalienei būtinų savybių, nei jų turėjo Diana. Kornvalio hercogienė, sakoma, yra labai išsilavinusi, apsiskaičiusi, įdomi pašnekovė, netgi labdarą kitiems teikianti, tik to neafišuojanti. Esą Diana buvusi už ją kur kas tuštesnė ir nuobodesnė.

Tačiau Kamila nėra tokia fotogeniška ir simpatiška kaip buvusi Velso princesė. Britų širdys Kamilai atsivertų tik, jeigu ji būtų nors perpus išoriškai žavesnė nei yra.

Tiesa čia ta, kad išoriškai gražiam žmogui viskas daug lengviau atleidžiama, negu mažiau patraukliam.

Prisiminkime kitą ne mažiau skandalingą meilužių porą - buvusį JAV prezidentą Bilą Klintoną ir jo stažuotoją Moniką Levinski. Amerikiečius papiktino gal ne tiek faktas, kad prezidentas turi meilužę, bet tai, kad ta meilužė neatrodo „super“. Jei Monika būtų žavi šviesiaplaukė ir turėtų kiek mažesnes apimtis, gal amerikiečiai jai būtų buvę atlaidesni. Juk Merilina Monro su Džonu F.Kenedžiu elgėsi ne ką moraliau nei Monika su Bilu. Bet Merilinai su Džonu jų žavesio dėka buvo atleista.

O kaip Lietuvoje? Ar ilgai pykome ant Kristinos Butrimienės už tai, kad ši suviliojo mūsų Algirdą Mykolą Brazauską ir galiausiai su juo netgi susituokė? Ši istorija turėtų būti labai panaši į Čarlzo ir Kamilos. Dėl „niekšės“ Kamilos ašaras liejo Diana, dėl Kristinos „begėdiškumo“ ramybės neranda pirmoji Premjero sutuoktinė Julija.

Bet Kristinai mes atleidome, nes ji mums pasirodė patrauklesnė už pirmąją Brazauskienę. O štai Kamilos, nors ir dievinamos Čarlzo, britai nemyli ir dar turbūt ilgai nemėgs.

Išvada čia paprasta. Norint būti antrąja valstybės vadovo žmona (ar bent jau meiluže), kuri būtų priimtina visuomenei, reikia būti ne labiau išsilavinusiai ir protingesnei, bet gražesnei už pirmąją.