Žvejams ir medžiotojams – nauji draudimai

Pokyčiai – po pusmečio

Europos Komisija pritarė švininių žvejybos reikmenų apribojimams, kurie bus įteisinti pakeitus reglamentus. Pakeitimai turėtų įsigalioti maždaug po pusmečio.

Pagrindiniai švino ribojimo pakeitimai numato draudimą tiekti rinkai švininius svarelius ir masalus, taip pat naudoti juos verslinėje žvejyboje.

Tačiau svarbu tai, kad švininių svarelių ir masalų naudojimas mėgėjų žvejyboje nebus draudžiamas.

Rinkai bus draudžiama tiekti svarelius ir masalus, kuriuose švino kiekis pagal svorį sudaro daugiau nei 1 proc.

Švininius svarelius ir masalus, sveriančius mažiau kaip 50 gramų, bus draudžiama tiekti rinkai praėjus trejiems metams nuo reglamento pakeitimo įsigaliojimo, o sveriančius nuo 50 gramų iki 1 kilogramo – po penkerių metų.

Žuvys kaupia savyje

Socialiniuose tinkluose pasigirdo nuogąstavimų, esą brangs žvejybos reikmenys, nes švinas yra vienas pigiausių masalų gamyboje naudojamų metalų.

Biologas ir žvejys Remigijus Dailidė tikino, kad kai kuriose šalyse švino gaminiai yra seniausiai uždrausti, tačiau žvejai sėkmingai žvejoja ir toliau.

„Jokios čia tragedijos nebus. Labai teisingai, kad uždraudė, nes tai yra labai nuodingas metalas. Švinas yra sunkusis metalas, kuris sukelia vėžį. Apsinuodijus švinu, organizmas negali jo atsikratyti. Žuvys kaupia šviną. Mitybinėje grandinėje plėšrūnai švino sukaupia daug. Man seniai buvo kilęs klausimas, kada švinas bus uždraustas“, – kalbėjo R. Dailidė.

Aplinkoje – 4,7 tūkst. tonų

Aplinkos ministerija pranešė, kad žvejyboje naudojamų švininių vielų ir „drop-in“ svarelių, kurie lieka vandenyje naudojimo metu, tiekimą rinkai numatoma uždrausti praėjus šešiems mėnesiams nuo reglamento pakeitimų įsigaliojimo.

Taip pat numatomas įpareigojimas verslininkams, prekiaujantiems švininiais svareliais ir masalais, aiškiai ir gerai matomoje vietoje pateikti nustatyto turinio informaciją apie didelį švino toksiškumą aplinkai ir jo keliamą pavojų žmonių sveikatai.

Reglamento pakeitimo pasiūlymas buvo parengtas remiantis Europos cheminių medžiagų agentūros ataskaita. Joje teigiama, kad ES kasmet į aplinką patenka apie 44 tūkst. tonų švino.

57 proc. į aplinką patenkančio švino iššaudoma sportinio šaudymo metu.

Medžioklėse taip pat į aplinką patenka švino šratų, tai sudaro 32 proc. aplinkos užterštumo. 11 proc. užterštumo švinu vyksta dėl žvejybos.

Skaičiuojama, kad dėl žvejybos į aplinką ES kasmet patenka apie 4 725 tonos švino.

„Švinas labai ilgai neyra. Jis kenkia tiek augalams, tiek gyvūnams. Švino svarelis, gulintis dugne, galų gale patenka į augalus ir dumblius, o vėliau jau – ir į gyvūnus“, – akcentavo R. Dailidė.

Kai kurie žvejai ėmė tvirtinti, kad svareliai ar šėryklos, kuriose buvo naudojamas švinas, esą gali lemti net tam tikrų rūšių žuvų populiacijos pokyčius.

„Niekas nuo to nepasikeis. Švinas nėra esminis dalykas žvejyboje. Žmonės kaip žvejojo, taip ir žvejos. Tik šviną pakeis kitas metalas. Šaudant į aplinką gali patekti kur kas daugiau švino, nei žvejojant. Tegul draudžia. Nuo to visiems tik geriau“, – patikino R. Dailidė.