Žvejų Baltijos jūroje vėl laukia badas | kl.lt

ŽVEJŲ BALTIJOS JŪROJE VĖL LAUKIA BADAS

Europos Sąjungos Komisijos siūlymas dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2022-aisiais žvejams pagerėjimo nežada.

Sprendimas bus spalį

Komisija siūlo padidinti strimelių žvejybą Rygos įlankoje, išlaikyti dabartinę šprotų, plekšnių ir menkių priegaudą rytinės Baltijos jūros dalyje.

Rytinėje Baltijos jūros dalyje pasiūlyta toliau riboti menkių ir strimelių žvejybą, nes jų būklė esanti prasta.

Sprendimas turi būti priimtas ES žemės ūkio ministrų susitikime spalio 11–12 d.

„Komisija deda visas pastangas, kad žuvų atsargos būtų atkurtos, todėl pasiūlymas atspindi šį tikslą. Baltijos jūros būklė yra susijusi ne tik su žuvininkyste, bet ir su aplinkosauga. Kiekvienas privalome padaryti viską, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ir tvarus Baltijos jūros baseino vystymasis“, – teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.

Blogiau, nei prognozuota

V.Sinkevičius akcentavo, kad pastaraisiais metais Europos Komisija, žvejai ir žvejybos pramonė stengėsi atkurti žuvų išteklius Baltijos jūroje. Nemaži žvejybos suvaržymai, ypač susiję su menkėmis, jau veikia kelerius metus.

Kol kas nėra akivaizdžių įrodymų, kurie liudytų, kad žuvų ištekliai atsistato. Mokslininkai jau prabilo apie tai, kad suvaržymai įvesti per vėlai. Aiškėja, kad padėtis blogesnė, nei prognozuota.

Kai kurie mokslininkai kalba ir apie klimato kaitos įtaką menkių ištekliams. Baltijos jūros šylantis vanduo neigiamai veikia menkių populiacijos vystymąsi.

Dėl menkių sumažėjimo nerekomenduojama didinti ir plekšnių žvejybos, nors jų yra pakankamai. Gaudant plekšnes tinkluose būna didelė menkių priegauda.

Dėl panašios priežasties nerekomenduota didinti ir šprotų žvejybą. Šios žuvys į tinklus pakliūva kartu su strimelėmis, kurių ištekliai yra labai sumažėję.

Skirtumai Baltijoje išliks?

Pateikus ES Komisijos siūlymą, situaciją Baltijos jūroje dar labiau kaitina tai, kad draudimai gaudyti menkes ir mažinti strimelių sugavimą taikomi tik rytinės Baltijos jūros dalies žvejams.

Vakarinės dalies tai keletą metų nelietė. Ar draudimai palies juos šiemet, kol kas nepavyksta nuspręsti.

Baltijos jūra tarsi padalinta į dvi dalis – skurdesnę rytinę su aiškiais draudimais ir turtingų žvejų vakarinę su išimtimis, kurios buvo taikomos iki šiol. Yra rekomendacijų ir vakarinėje Baltijos jūros dalyje taikyti griežtesnius draudimus. Tuo pat metu yra ir daug užtarėjų to nedaryti.

Reali situacija tokia, kad ne tik menkių, bet ir strimelių ištekliai vakarinėje Baltijos jūros dalyje yra žemiau saugių biologinių ribų. Nepaisant to, mokslininkai ketvirtus metus rekomenduoja jas žvejoti ir neapriboti vien tik priegauda, kaip yra su menkėmis rytinėje Baltijos jūros dalyje.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

puiku

Baltijos jūros žudikams uždėjo antsnukį.

To xxxx

Kurioj čia vietoj lašius maišais tempė?

xxxx

Tegu uždaro verslą ir išmoka kompensacijas,ir bus ramu,žvejai eis į darbo biržą. O kas dėl lašišų,tai jau mėgėjai nepradėkit vėl stumti ant versline žvejyba žvejojančiu.Nes yra oficialiai užfiksuota žuvininkystės tarnyboje kiek jus pagaunate lašišų,kai tuo tarpu priekrantės žvejai jų jau keli metai nebepagauna.Labai negražu savo nesąžiningais darbais drabstyti kitus,negalvokit kad Jūsų grižusiu iš žvejybos niekas nemato,kaip jus žuvį maišais tempete,gėda žvejams mėgėjams!
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS