Nepažabojama prekyba socialiniame tinkle apkarsta ir finansų kontrolę atliekančioms institucijoms, ir pirkėjams. Prieš beveik tris mėnesius užsakytos prekės klaipėdiečių taip ir nepasiekė, o atgauti pinigus pavyko tik po to, kai moterys kreipėsi į žurnalistus.

Pinigus pervedė dar kovą

"Facebook'u", kaip įrankiu lengvai pasipelnyti, susivilioja vis daugiau gudragalvių. Socialinis tinklas lūžta nuo anoniminių paskyrų, kuriose įvairius daiktus pardavinėja ir paslaugas siūlo apsimetėliai.

Scenarijus, kai pervedę nemenką sumą internetu pirkėjai daiktų taip ir nesulaukė, gerai žinomas pareigūnams.

Nors specialistai įspėja apdairiau rinktis interneto parduotuves, tačiau apgautųjų nemažėja – milžiniškos pasiūlos džiunglėse klaidžiojantys žmonės savo pinigus patikliai atiduoda aferistams.

Neseniai tokių "prekybininkų" pinklėse atsidūrė ir dvi klaipėdietės.

Prekes moterys užsisakė socialiniame tinkle "Facebook" sukurtame puslapyje "Stilingi rūbai". Jame prekiaujama moteriška apranga, avalyne ir suvenyrais.

Slepia duomenis

Puslapyje "Stilingi rūbai" nėra nurodyti jokie pardavėjo asmens ir kontaktiniai duomenys – net vardo ar telefono numerio, kuriuo būtų galima prisiskambinti.

Jo valdytojai akcentuoja, kad prekės pirkėjus pasieks per 30–35 dienų, o esant daugiau užsakymų – dvigubai greičiau.

Vis dėlto draugės Silvija A. ir Marina V. savo užsakymo laukė apie tris mėnesius, o praradusios viltį jį gauti pareikalavo grąžinti pinigus.

Marina buvo užsisakiusi dvi sukneles, kurių viena kainuoja 14 eurų. Iš viso klaipėdietė į nepažįstamojo sąskaitą pervedė 28 eurus. Jos draugė Silvija pirko maudymosi kostiumėlį už 18 eurų.

"Pinigus pervedėme kovo 17-ąją. Pardavėjas tikino prekes išsiuntęs kovo 20-ąją. Iš pradžių sakė, kad siuntinys jau greitai mus pasieks, kiekvieną savaitę ramindavo. Vėliau persigalvojo ir pradėjo kalbėti kitaip – kad gali atiduoti pinigus. Bet kol tai įvyko, turėjo praeiti daug laiko", – blogos patirties neslėpė Marina V.

Tik užvakar po ilgų raginimų klaipėdietėms pavyko atgauti pinigus.

Merginos su pardavėju bendravo tik "Facebook" žinutėmis, neturėjo nei jo telefono numerio, nei kitų duomenų.

Sąskaita, į kurią pervedė nurodytą sumą, buvo moters vardu ir pavarde.

"Anksčiau sakydavausi įvairių daiktų iš kitų interneto svetainių, tačiau pirmą kartą patekau į tokią nemalonią situaciją", – tvirtino klaipėdietė.

Mausto ir nepilnametės

Moterys virtualioje erdvėje susigundo papuošalų ir drabužių nuotraukomis.

Tiesa, dažniausiai tos fotografijos būna ne pačių pardavėjų, o rastos internete.

Iš naivių gyventojų pelnosi net ir nepilnametės. Dienraštyje "Klaipėda" ne kartą buvo rašyta apie apsukrią šešiolikmetę, kuri ilgą laiką mulkino miestietes.

Sudrausminti jaunos merginos nepavyko net pareigūnams. Skėsčiodami rankomis jie tikino, kad pervedamos sumos yra per mažos, jog būtų pradedamas tyrimas.

Niekam prekių neatsiųsdavusi paauglė stebino savo įžūlumu – 32 eurus už avalynę iš moters išviliojusi klaipėdietė ir toliau pardavinėjo tuos pačius batus bei kitus daiktus.

Nesąžiningu būdu gauti pinigai plaukdavo į jos mamos sąskaitą.

Tiesa, socialiniame tinkle pardavinėjamos ne tik prekės – nuo rankinių iki ginklų, bet ir įvairaus pobūdžio paslaugos. Pavyzdžiui, manikiūras, makiažas, šukuosenos, kitos grožio procedūros.

Apie save skelbiasi ir fotografai.

Vis dėlto ir jais per daug pasikliauti nevertėtų. Žinomi atvejai, kai pasižadėjęs atvykti į svarbų renginį fotografas jame taip ir nepasirodė.

Klaipėdietė Vidmantė V. taip pat guodėsi, kad kone paskutinę akimirką prieš vestuvės teko ieškoti kitos vizažistės.

"Įsivaizduokite, "Facebook'e" aptikome puslapį, kuriame už prieinamą kainą siūlomos grožio paslaugos. Mergina pažadėjo reikiamą dieną atvykti į namus ir padaryti makiažą bei šukuoseną. Įkeltose nuotraukose jos darbai atrodė išties profesionaliai. O atėjus sutartam laikui nė nesugebėjo pranešti, kad nepasirodys, neatsiliepė telefonu. Ir šventę ir nervus sugadino. Kaip paaiškėjo, puslapis buvo sukurtas netikru vardu, o prisidengė vienos kirpyklos pavadinimu, kurioje ji nė nedirba", – piktinosi moteris.

Kaltos ir pačios pirkėjos

Advokatei Gražinai Mauručaitienei žinomas ne vienas toks atvejis, kai asmuo nukenčia apsipirkdamas internetu.

Anot jos, prisiteisti prarastus pinigus galimybių yra, tačiau tuo atveju, jei turima duomenų apie pardavėją.

Priešingu atveju kaltė krenta ant paties pirkėjo pečių. Juolab kai kalbama apie nedideles sumas.

"Tuomet pačios pirkėjos kaltos, kad yra nerūpestingos ir neatidžios. Ikiteisminio tyrimo institucijos čia tikrai neįsikiš. Jeigu nežinai, kam galėsi pareikšti pretenziją, reikėtų iš viso atsisakyti dalyvauti tokiame sandoryje. Net ir mūsų įstatymuose yra įtvirtinta, kad kiekvienas turi būti apdairus ir neperkelti tos naštos kažkam kitam. Taigi perspektyvos šioje situacijoje merginos faktiškai neturi", – komentavo pašnekovė.

Tiesa, advokatė akcentavo, kad besiverčiantieji internetine prekyba turėtų įteisinti savo veiklą ir mokėti mokesčius valstybei. Jų slėpimu vertėtų susidomėti mokesčių inspekcijai.

Kol kas minėta prekyba – sunkiai suvaldoma. Todėl advokatė pirkėjus ragino nesielgti lengvabūdiškai.

"Įstatymiškai vertimasis tokia veikla nėra tinkamai sureguliuotas. Prieš pervedant pinigus reikėtų išsiaiškinti to žmogaus vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą, paklausinėti "Facebook'o" erdvėje kitų asmenų, pirkusių iš to pardavėjo, – jis patikimas ar ne. Nes kokia bebūtų toji suma, ji vis tiek skausminga žmogui, juolab kad internete ir perkama tam, kad sutaupytum. Nesąžiningumas irgi žeidžia, kodėl kažką turi maitinti savo sąskaita?" – retoriškai klausė G.Mauručaitienė.

Nuslėpė 145 tūkst. eurų

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai tikino įvairiomis priemonėmis siekiantys sukontroliuoti vis labiau populiarėjančią prekybą virtualioje erdvėje.

Kontrolės metu nustatoma įvairaus pobūdžio pažeidimų, tarp jų – ir neregistruotos veiklos atvejai. Vis dėlto nelegaliai veikiančius asmenis "Facebook'o" erdvėje suvaldyti sudėtinga.

"Tokios statistikos, kiek konkrečiai pažeidimų užfiksuota būtent "Facebook'e", nėra. Dar 2013-aisiais pradėtą projektą "Elektroninė prekyba" – jos priemones, vykdant kontrolę, tęsiame ir šiemet. Be asmenų, užsiimančių prekyba socialiniuose tinklalapiuose, stebimi ir mokėjimų tarpininkai, asmenys, teikiantys partnerinį marketingą, nuotolinę prekybą ir paslaugų įsigijimą iš užsienio. Siekiame užtikrinti tokios prekybos pajamų apskaitymą ir mokesčių deklaravimą bei mokėjimą", – tikino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Inspekcijos duomenimis, pernai už neregistruotos veiklos vykdymą buvo surašyti 858 administraciniai teisės pažeidimų protokolai, o per šių metų pirmąjį ketvirtį – 307.

Pašnekovė pateikė keletą situaciją iliustruojančių pavyzdžių Klaipėdos apskrityje.

"Išaiškinome naujais ratlankiais bei restauruotomis padangomis internetu prekiavusią Klaipėdos rajone registruotą bendrovę, kuri neapskaitė dalies pajamų ir vengė mokėti PVM bei pelno mokesčius. Patikrinimo metu buvo nustatyta per šimtą išankstinių apmokėjimų atlikusių asmenų. Dalis jų patvirtino už prekes, įskaitant avansą, sumokėję nuo 190 iki 290 eurų", – atskleidė G.Rimkienė.

Preliminariais duomenimis, nuslėptų pajamų suma galėjo siekti iki 145 tūkst. eurų.

Dėl galbūt nusikalstamos įmonės veiklos medžiaga perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai, Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.

"Kontrolės metu Klaipėdos apskrityje nustatyta ir atvejų, kai asmenys elektroninėje erdvėje vykdė neregistruotą veiklą, pavyzdžiui, internetu prekiavo kvepalais, papuošalais, dekoratyviniais LED žibintais, teikė reklamos paslaugas. Visais atvejais asmenims buvo taikyta administracinė atsakomybė, gautas pajamas jie turėjo deklaruoti ir sumokėti mokesčius, o vykdomą veiklą tinkamai registruoti", – informavo direktorė.

Seni rūbai – be mokesčių

G.Rimkienė pastebi, kad didėjanti internetinių prekių ir paslaugų pasiūla augina elektroninę komerciją.

"Vis dėlto verslo subjektai, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia internetinėje erdvėje, ar ne, turi tinkamai vykdyti mokestines prievoles. Savo ruožtu VMI taiko tiek tradicinius mokesčių administravimo metodus, tiek pasitelkia alternatyvias technines ir programines priemones, siekdama tai sukontroliuoti", – sakė pašnekovė.

Pabrėžiama, kad prieš imantis bet kokios ekonominės veiklos, įskaitant ir prekybą internetinėje erdvėje, kur "Facebook'as" ar kiti socialiniai tinklai pasitarnauja kaip skelbimų lentos, būtina tinkamai ją įregistruoti.

"Kai Lietuvos gyventojas skelbia apie savo veiklą internete ir pardavinėja produktus komerciniais tikslais – perparduoda, gamina ir parduoda siekdamas ekonominės naudos – jis privalo sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Gyventojai, užsiimantys elektronine komercija, kai prekės pristatomos jas siunčiant paštu ar per kurjerių tarnybas, turėtų įregistruoti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą arba įsteigti juridinį asmenį", – aiškino direktorė.

Tiesa, jei asmens pajamos atsitiktinės, veiklos registruoti nereikia. Tai neretai tampa tokių prekybininkų pasiteisinimu dėl verslo liudijimo neturėjimo.

"Tais atvejais, kai gyventojai pagal skelbimus internete pardavinėja savo asmeninius daiktus, pavyzdžiui, nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius, jie individualios veiklos registruoti ar įsigyti verslo liudijimo neprivalo. Tokiu atveju jokių mokesčių nereikia mokėti, jei gautas "pelnas" per metus nesiekia 2,5 tūkst. eurų", – pažymėjo G.Rimkienė.

Vykdant neregistruotą veiklą teisės aktai numato baudą nuo 144 iki 289 eurų, pakartotinai prasižengus, bauda didėja.