Pasak kriminalinių įvykių suvestinės, 1928 metais gimęs vyras kreipėsi į policiją ir pareiškė, kad šiemet gegužės 20 dieną pažįstamai moteriai pardavė butą.
Ši pasiėmė senolio banko kortelę ir iki lapkričio ketvirtosios išgrynino 91 140 eurų.
Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo bei svetimos elektroninio mokėjimo priemonės panaudojimo.
Jeigu būtų įrodyta įtariamuoju įvardinto asmens kaltė, jam grėstų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Pasirodo, situacija nėra visiškai tokia, kokia gali pasirodyti perskaičius pranešimą.
Senolis gyvena globos įstaigoje. Nepaisant to, kad juda tik neįgaliojo vežimėliu, yra blaivaus proto, žingeidus, norintis bendrauti prie kavos puodelio, važiuoti prie jūros.
Su juo dažnai bendraudavo giminaitė, kuriai ir buvo parduotas vyro butas.
Pasak šią istoriją žinančių žmonių, butą moteris įsigijo pigiau nei rinkos kaina.
Sandorio metu banke senolis gavo naują kortelę, į kurią buvo pervesti už butą gauti pinigai.
Už įvairias pramogas ir paslaugas senolis giminaitei žadėjo atsilyginti pinigais. O lapkričio pradžioje jis pasigedo savo banko kortelės.
Kartu su draugu nuvykęs į banko skyrių jis sužinojo, kad sąskaitoje trūksta per 91 tūkst. eurų, ir nusprendė, kad buvo apvogtas.
Todėl pensininkas ir kreipėsi į policiją bei pareiškė, jog įtaria giminaitę.
Ar įtariama moteris tikrai senoliui nežinant paėmė jo banko kortelę, ar turėjo teisę išgryninti sąskaitoje buvusius pinigus, ar jos santykiai su garbaus amžiaus giminaičiu nebuvo apibrėžti teisiniu susitarimu, dar teks aiškintis pareigūnams.
Globos namų socialiniai darbuotojai negali apriboti globotinių bendravimo su artimaisiais, negali užrakinti seife jų banko kortelių ar asmens dokumentų arba imtis kitų priemonių apsaugant jų turtą.
Darbuotojai gali tik pasikalbėti su globotiniais, įspėti apie galimus pavojus.
(be temos)
(be temos)